|
2.7.2. APVALIOSIOS MEDIENOS LAIKYMO IR APSAUGOS BŪDAI
Apvaliosios medienos laikymo
ir apsaugos būdai lietuvių kalba glausčiausiai
aprašyti leidinyje ,,Apvaliosios medienos laikymo
techninės sąlygos" (TS 2006102-7-96). Šiame
leidinyje nurodyta, kad apvalioji mediena gali būti laikoma
sausuoju ir drėgnuoju būdais. Sausuoju būdu laikoma
mediena skirta naudoti apvali. Pjautinė, lukštui ir
drožtai fanerai gaminti skirta mediena laikoma drėgnuoju
būdu. Popiermedžiai gali būti laikomi sausuoju ir
drėgnuoju būdais.
Šie skirtingi apvalios
medienos laikymo būdai praktinėje veikloje paprastai
ignoruojami ir dažniausiai mediena laikoma tarpiniu būdu.
Dėl netinkamo laikymo didelę dalį pagamintos
apvaliosios medienos tenka vertinti žemesne rūšimi,
todėl miškų urėdijos beprasmiškai praranda
daug pinigų. Apvalioji beržo fanerinė žaliava,
neapsaugota nuo puvinio bei kitų neigiamų veiksnių,
sparčiai genda ir įmonių sandėliuose.
Fanerinės žaliavos gamintojai ir jos perdirbėjai
privalo suvokti, kad apvalią medieną nuo puvinius bei
kitokius defektus sukeliančių grybų įmanoma
apsaugoti tik dviem būdais, t.y. nuolat palaikant jos
drėgnumą tokį, koks jis buvo šviežiai
nukirstų medžių (t.y. 80-120 % ir didesnį),
arba ją nedelsiant išdžiovinant iki 18-25 %
drėgmės. Kitomis sąlygomis laikoma mediena pradeda
gesti ir ekonominiai nuostoliai tampa neišvengiami.
Laikant medieną sausuoju
būdu, būtina nulupti rąstų žievę, o
neatsparių skilimui medžių rūšių
(maumedžių, klevų, ąžuolų, uosių
ir beržų) rąstų galus užtepti
medžiagomis, apsaugančiomis juos nuo išorinės
drėgmės ir kritulių.
Stiebai ir sortimentai su
nenulupta žieve laikomi drėgnuoju būdu. Specialiai
neapdoroti jie panardinami į vandenį tam tikslui
įrengtuose baseinuose arba natūraliuose vandens
telkiniuose. Neapdorojus rąstų galų, mediena gerai
išsilaiko ir ant žemės paviršiaus, kai ji
sistemingai drėkinama lietinant tobulai veikiančia
dirbtinio lietaus įranga. Beje, kitais atvejais, t.y. kai
apvalioji mediena laikoma natūraliomis miško
sąlygomis bei įmonių sandėliuose stiebų ir
rąstų galus būtina apdoroti drėgmę
sulaikančiomis medžiagomis.
Drėgnuoju būdu
laikomai apvaliajai medienai keliami tokie reikalavimai: 1) kai
laikoma šiltuoju periodu iki 3 mėnesių,
sortimentų, pagamintų iš neatsparių skilimui
(maumedžio, skroblo, guobinių, klevo, ąžuolo,
uosio, beržo) ir (arba) neatsparių grybų
pažeidimams (eglės, pušies, maumedžio,
beržo, skroblo, alksnio, drebulės, tuopos, liepos), taip
pat lapuočių medžių sortimentų, kuriems
neleidžiami arba ribojami galiniai džiūvimo
plyšiai ir (arba) puviniai, galai užtepami medžiaga,
apsaugančia juos nuo drėgmės; 2) kai drėgnuoju
būdu apvali mediena laikoma visą šiltąjį
periodą, sortimentų, pagamintų iš
neatsparių grybų pažeidimams medžių,
kuriems neleidžiami ar ribojami puviniai, galai užtepami
antiseptinėmis medžiagomis, o pagaminti iš
neatsparių skilimui medžių - medžiagomis,
apsaugančiomis nuo drėgmės.
Rąstų bei
stiebų, pagamintų šiltuoju metų periodu, galai
užtepami ne vėliau kaip per 3 dienas nuo medžių
nukirtimo ir supjaustymo. Rąstų bei stiebų,
pagamintų rudens-žiemos periodu, galai užtepami iki
balandžio 15 dienos, jiems atšilus.
Drėgmę
sulaikančias ir drėgmę sulaikančias –
antiseptines medžiagas galima tepti paprastais
šepečiais arba purkšti serijinės gamybos
purkštuvais. Jomis būtina padengti ne tik stiebų bei
rąstų galų pjūvius, bet ir rietuvių
viršutinėse eilėse sukrautų sortimentų
nubrozdintos žievės bei nugenėtų šakų
vietas. Tamsios spalvos medžiagomis būtina
rąstų galus skydais pridengti nuo tiesioginių
saulės spindulių arba nubaltinti baltos spalvos
medžiagomis (kreidos arba kalkių skiediniu).
Dauguma medienos apsaugai
siūlomų medžiagų yra daugiau ar mažiau
kenksmingos žmogui bei kitiems gyvūnams. Su jomis
dirbantys žmonės privalo dėvėti specialią
apsauginę aprangą bei avalynę ir griežtai
laikytis visų saugaus darbo taisyklių.
| |