2.7.2. APVALIOSIOS MEDIENOS LAIKYMO IR APSAUGOS BŪDAI

       Apvaliosios medienos laikymo ir apsaugos būdai lietuvių kalba glausčiausiai aprašyti leidinyje ,,Apvaliosios medienos laikymo techninės sąlygos" (TS 2006102-7-96). Šiame leidinyje nurodyta, kad apvalioji mediena gali būti laikoma sausuoju ir drėgnuoju būdais. Sausuoju būdu laikoma mediena skirta naudoti apvali. Pjautinė, lukštui ir drožtai fanerai gaminti skirta mediena laikoma drėgnuoju būdu. Popiermedžiai gali būti laikomi sausuoju ir drėgnuoju būdais.

       Šie skirtingi apvalios medienos laikymo būdai praktinėje veikloje paprastai ignoruojami ir dažniausiai mediena laikoma tarpiniu būdu. Dėl netinkamo laikymo didelę dalį pagamintos apvaliosios medienos tenka vertinti žemesne rūšimi, todėl miškų urėdijos beprasmiškai praranda daug pinigų. Apvalioji beržo fanerinė žaliava, neapsaugota nuo puvinio bei kitų neigiamų veiksnių, sparčiai genda ir įmonių sandėliuose. Fanerinės žaliavos gamintojai ir jos perdirbėjai privalo suvokti, kad apvalią medieną nuo puvinius bei kitokius defektus sukeliančių grybų įmanoma apsaugoti tik dviem būdais, t.y. nuolat palaikant jos drėgnumą tokį, koks jis buvo šviežiai nukirstų medžių (t.y. 80-120 % ir didesnį), arba ją nedelsiant išdžiovinant iki 18-25 % drėgmės. Kitomis sąlygomis laikoma mediena pradeda gesti ir ekonominiai nuostoliai tampa neišvengiami.

       Laikant medieną sausuoju būdu, būtina nulupti rąstų žievę, o neatsparių skilimui medžių rūšių (maumedžių, klevų, ąžuolų, uosių ir beržų) rąstų galus užtepti medžiagomis, apsaugančiomis juos nuo išorinės drėgmės ir kritulių.

       Stiebai ir sortimentai su nenulupta žieve laikomi drėgnuoju būdu. Specialiai neapdoroti jie panardinami į vandenį tam tikslui įrengtuose baseinuose arba natūraliuose vandens telkiniuose. Neapdorojus rąstų galų, mediena gerai išsilaiko ir ant žemės paviršiaus, kai ji sistemingai drėkinama lietinant tobulai veikiančia dirbtinio lietaus įranga. Beje, kitais atvejais, t.y. kai apvalioji mediena laikoma natūraliomis miško sąlygomis bei įmonių sandėliuose stiebų ir rąstų galus būtina apdoroti drėgmę sulaikančiomis medžiagomis.

       Drėgnuoju būdu laikomai apvaliajai medienai keliami tokie reikalavimai: 1) kai laikoma šiltuoju periodu iki 3 mėnesių, sortimentų, pagamintų iš neatsparių skilimui (maumedžio, skroblo, guobinių, klevo, ąžuolo, uosio, beržo) ir (arba) neatsparių grybų pažeidimams (eglės, pušies, maumedžio, beržo, skroblo, alksnio, drebulės, tuopos, liepos), taip pat lapuočių medžių sortimentų, kuriems neleidžiami arba ribojami galiniai džiūvimo plyšiai ir (arba) puviniai, galai užtepami medžiaga, apsaugančia juos nuo drėgmės; 2) kai drėgnuoju būdu apvali mediena laikoma visą šiltąjį periodą, sortimentų, pagamintų iš neatsparių grybų pažeidimams medžių, kuriems neleidžiami ar ribojami puviniai, galai užtepami antiseptinėmis medžiagomis, o pagaminti iš neatsparių skilimui medžių - medžiagomis, apsaugančiomis nuo drėgmės.

       Rąstų bei stiebų, pagamintų šiltuoju metų periodu, galai užtepami ne vėliau kaip per 3 dienas nuo medžių nukirtimo ir supjaustymo. Rąstų bei stiebų, pagamintų rudens-žiemos periodu, galai užtepami iki balandžio 15 dienos, jiems atšilus.

       Drėgmę sulaikančias ir drėgmę sulaikančias – antiseptines medžiagas galima tepti paprastais šepečiais arba purkšti serijinės gamybos purkštuvais. Jomis būtina padengti ne tik stiebų bei rąstų galų pjūvius, bet ir rietuvių viršutinėse eilėse sukrautų sortimentų nubrozdintos žievės bei nugenėtų šakų vietas. Tamsios spalvos medžiagomis būtina rąstų galus skydais pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių arba nubaltinti baltos spalvos medžiagomis (kreidos arba kalkių skiediniu).

       Dauguma medienos apsaugai siūlomų medžiagų yra daugiau ar mažiau kenksmingos žmogui bei kitiems gyvūnams. Su jomis dirbantys žmonės privalo dėvėti specialią apsauginę aprangą bei avalynę ir griežtai laikytis visų saugaus darbo taisyklių.