|
2.7. APVALIOSIOS IR PJAUTINĖS MEDIENOS YDOS IR
APSAUGA
Nukrypimai nuo normalaus
vystymosi, taip pat pakenkimai, dėl kurių pasikeičia
medienos techninės savybės, vadinami ydomis. Medienos
ydos dažnai atsiranda medžiui dar tebeaugant, dėl
įvairių priežasčių: dėl grybų ir
vabzdžių pakenkimo, dėl šalčio bei
vėjo poveikio, dėl nepalankių dirvožemio
sąlygų, dėl žmogaus bei miško
gyvūnų ar ugnies pažeidimų ir kitokių
priežasčių.
Medienos ydos, priklausomai
nuo pakenkimo pobūdžio ir priežasčių,
pagal buvusios Tarybų Sąjungos standartą Gost
2140-81 buvo klasifikuojamos į devynias grupes: 1 –
šakotumas, II – plyšiai, III – stiebo formos
ydos, IV – medienos sandaros ydos, V – cheminiai
nusidažymai (atspalviai), VI – grybų
pažeidimai, VII – biologiniai pažeidimai
(vabzdžių), VIII – įvairūs intarpai,
mechaniniai pažeidimai bei mechaninio apdirbimo ydos ir DC
– įvairūs sortimentų išsilankstymai
medienos džiovinimo metu.
Grybų sukelti
pažeidimai smulkiau buvo suskirstyti įtokias grupes: 1)
grybinės kilmės dėmės (juostos); 2)
pelėsiai; 3) grybinės kilmės balanos
nusidažymai; 4) parudavimai; 5) margasis korozinis, rudasis
sueižėjęs-destrukcinis, baltasis plaušinis ir
branduolinis puviniai; 6) kietasis balanos puvinys; 7)
minkštasis balanos puvinys; 8) paviršinis pūzdrinis
sutrūnijimas ir 9) drevė.
Lietuviškoje
literatūroje grybų pažeistos medienos terminologija
kol kas tiksliai neapibrėžta. Profesorius
A.Minkevičius (1950)nurodo, kad pagal makroskopinį ir
iš dalies mikroskopinį pūvančios medienos
vaizdą dažniausiai skiriamos trys puvinio stadijos.
Pirminėje stadijoje makroskopiškai puvinio apimta
medieną galima pažinti tik iš spalvos
patamsėjimo. Tačiau spalvos patamsėjimą gali
sukelti ir kitos neparazitinio pobūdžio priežastys,
todėl neklystamai konstatuoti puvinį pradinėje jo
stadijoje galima tik mikroskopu, suradus ląstelėse grybo
hifus. Pradinėje stadijoje hifų būna nedaug ir jie
paprastai telkiasi trachėjose, tracheidėse ir
šerdies spindulių ląstelėse. Be to, medienos
plaušuose ir šerdies spindulių ląstelėse
dažnai susikaupia įvairių pigmentinių
medžiagų. Dėl jų pažeista mediena tampa
tamsesnė už normalią.
Antrajai puvimo stadijai
būdingi medienoje atsirandantys šviesesni taškai,
kurie medienos pjūvyje atrodo kaip pašviesėjusios
dėmelės. Tai pradėjusi irti mediena. Dažnai
greta pašviesėjimų galima pastebėti ir juodas
vingiuotas linijas. Tokioje medienoje šviesios dėmės
kaitaliojasi su juodais vingiais. Mediena panaši į
marmuro margumą. Todėl šioje stadijoje puvinys
dažnai vadinamas marmuriniu puviniu.
Trečioje
(paskutinėje) puvimo stadijoje pasikeičia ne tik
pūvančios medienos spalva, bet ir jos struktūra.
Pagal spalvą šioje stadijoje skiriami trijų
tipų puviniai: 1) baltasis puvinys (pūvanti mediena tampa
šviesesnė už sveiką); 2) spalvotasis (mediena
tampa šviesiau ar tamsiau ruda arba raudona) ir 3) margasis
puvinys (tamsiame fone matomos baltos celiuliozinės
dėmės).
Struktūriniai medienos
pakitimai paskutinėje puvimo stadijoje esti labai
įvairūs, priklausomai nuo medieną
pūdančių grybų savybių. Vieni grybai, kaip
pušinė pintis Phellinus pini (Fr.) Pil. arba
kurapkinė plutpintė Stereumfrustulosum Fr., ardo
ląstelių sieneles taip, kad galiausiai iš jų
belieka tik skiautelės, ir medienoje tokiose vietose atsiranda
stambios, plika akimi matomos tuštumėlės. Jos
išilginiame pjūvyje esti pailgų duobelių
pavidalo; mediena tampa akyta, su baltomis celiuliozinėmis
dėmėmis; medienos tarpai tarp duobelių bei
celiuliozinių dėmių ilgą laiką lieka
beveik nepakitę. Tokio tipo medienos puvinys vadinamas
koroziniu puviniu.
Kiti medienos puvinius
sukeliantys grybai, kaip valgomoji geltonpintė Laetiporus
sulphureus (Fr.) Bond. et Sing. ir kai kurie trobagrybiai,
naikindami medienos ląstelių sieneles, padaro jose ne
angeles, bet vienodai tirpina visą sienelę, todėl
suplonėjusioje sienelėje atsiranda pailgų
plyšių. Jie dažnai jungiasi stačiais kampais ir
matomi plika akimi. Pagaliau pažeista mediena suskyla į
prizminius gabalėlius, įgauna tamsiai rudą
spalvą ir gali būti lengvai tarp pirštų
sutrinama. Toks medienos puvinys vadinamas destrukciniu
puviniu.
Trečioje
(paskutinėje) puvimo stadijoje pažeista mediena atrodo
įvairiai. Tai priklauso nuo puvinį sukėlusios grybo
rušies. Tarp daugelio lapuočių medžių
sveikos ir pažeistos medienos dažnai atsiranda stipriai
patamsėjusi platesnė arba siauresnė zona, kuri
vadinama netikruoju branduoliu. Patamsėjimą sukelia
oksidacijos proceso, kuris vyksta negyvose ląstelėse arba
grybo hifų sekretuojamos medžiagos.
| |