2.7. APVALIOSIOS IR PJAUTINĖS MEDIENOS YDOS IR APSAUGA

       Nukrypimai nuo normalaus vystymosi, taip pat pakenkimai, dėl kurių pasikeičia medienos techninės savybės, vadinami ydomis. Medienos ydos dažnai atsiranda medžiui dar tebeaugant, dėl įvairių priežasčių: dėl grybų ir vabzdžių pakenkimo, dėl šalčio bei vėjo poveikio, dėl nepalankių dirvožemio sąlygų, dėl žmogaus bei miško gyvūnų ar ugnies pažeidimų ir kitokių priežasčių.

       Medienos ydos, priklausomai nuo pakenkimo pobūdžio ir priežasčių, pagal buvusios Tarybų Sąjungos standartą Gost 2140-81 buvo klasifikuojamos į devynias grupes: 1 – šakotumas, II – plyšiai, III – stiebo formos ydos, IV – medienos sandaros ydos, V – cheminiai nusidažymai (atspalviai), VI – grybų pažeidimai, VII – biologiniai pažeidimai (vabzdžių), VIII – įvairūs intarpai, mechaniniai pažeidimai bei mechaninio apdirbimo ydos ir DC – įvairūs sortimentų išsilankstymai medienos džiovinimo metu.

       Grybų sukelti pažeidimai smulkiau buvo suskirstyti įtokias grupes: 1) grybinės kilmės dėmės (juostos); 2) pelėsiai; 3) grybinės kilmės balanos nusidažymai; 4) parudavimai; 5) margasis korozinis, rudasis sueižėjęs-destrukcinis, baltasis plaušinis ir branduolinis puviniai; 6) kietasis balanos puvinys; 7) minkštasis balanos puvinys; 8) paviršinis pūzdrinis sutrūnijimas ir 9) drevė.

       Lietuviškoje literatūroje grybų pažeistos medienos terminologija kol kas tiksliai neapibrėžta. Profesorius A.Minkevičius (1950)nurodo, kad pagal makroskopinį ir iš dalies mikroskopinį pūvančios medienos vaizdą dažniausiai skiriamos trys puvinio stadijos. Pirminėje stadijoje makroskopiškai puvinio apimta medieną galima pažinti tik iš spalvos patamsėjimo. Tačiau spalvos patamsėjimą gali sukelti ir kitos neparazitinio pobūdžio priežastys, todėl neklystamai konstatuoti puvinį pradinėje jo stadijoje galima tik mikroskopu, suradus ląstelėse grybo hifus. Pradinėje stadijoje hifų būna nedaug ir jie paprastai telkiasi trachėjose, tracheidėse ir šerdies spindulių ląstelėse. Be to, medienos plaušuose ir šerdies spindulių ląstelėse dažnai susikaupia įvairių pigmentinių medžiagų. Dėl jų pažeista mediena tampa tamsesnė už normalią.

       Antrajai puvimo stadijai būdingi medienoje atsirandantys šviesesni taškai, kurie medienos pjūvyje atrodo kaip pašviesėjusios dėmelės. Tai pradėjusi irti mediena. Dažnai greta pašviesėjimų galima pastebėti ir juodas vingiuotas linijas. Tokioje medienoje šviesios dėmės kaitaliojasi su juodais vingiais. Mediena panaši į marmuro margumą. Todėl šioje stadijoje puvinys dažnai vadinamas marmuriniu puviniu.

       Trečioje (paskutinėje) puvimo stadijoje pasikeičia ne tik pūvančios medienos spalva, bet ir jos struktūra. Pagal spalvą šioje stadijoje skiriami trijų tipų puviniai: 1) baltasis puvinys (pūvanti mediena tampa šviesesnė už sveiką); 2) spalvotasis (mediena tampa šviesiau ar tamsiau ruda arba raudona) ir 3) margasis puvinys (tamsiame fone matomos baltos celiuliozinės dėmės).

       Struktūriniai medienos pakitimai paskutinėje puvimo stadijoje esti labai įvairūs, priklausomai nuo medieną pūdančių grybų savybių. Vieni grybai, kaip pušinė pintis Phellinus pini (Fr.) Pil. arba kurapkinė plutpintė Stereumfrustulosum Fr., ardo ląstelių sieneles taip, kad galiausiai iš jų belieka tik skiautelės, ir medienoje tokiose vietose atsiranda stambios, plika akimi matomos tuštumėlės. Jos išilginiame pjūvyje esti pailgų duobelių pavidalo; mediena tampa akyta, su baltomis celiuliozinėmis dėmėmis; medienos tarpai tarp duobelių bei celiuliozinių dėmių ilgą laiką lieka beveik nepakitę. Tokio tipo medienos puvinys vadinamas koroziniu puviniu.

       Kiti medienos puvinius sukeliantys grybai, kaip valgomoji geltonpintė Laetiporus sulphureus (Fr.) Bond. et Sing. ir kai kurie trobagrybiai, naikindami medienos ląstelių sieneles, padaro jose ne angeles, bet vienodai tirpina visą sienelę, todėl suplonėjusioje sienelėje atsiranda pailgų plyšių. Jie dažnai jungiasi stačiais kampais ir matomi plika akimi. Pagaliau pažeista mediena suskyla į prizminius gabalėlius, įgauna tamsiai rudą spalvą ir gali būti lengvai tarp pirštų sutrinama. Toks medienos puvinys vadinamas destrukciniu puviniu.

       Trečioje (paskutinėje) puvimo stadijoje pažeista mediena atrodo įvairiai. Tai priklauso nuo puvinį sukėlusios grybo rušies. Tarp daugelio lapuočių medžių sveikos ir pažeistos medienos dažnai atsiranda stipriai patamsėjusi platesnė arba siauresnė zona, kuri vadinama netikruoju branduoliu. Patamsėjimą sukelia oksidacijos proceso, kuris vyksta negyvose ląstelėse arba grybo hifų sekretuojamos medžiagos.