2.6.7. PUŠŲ ŠAKNŲ DŽIŪVIMAS

       Ligos sukėlėjas – aukšliagrybių klasės grybas pūstasis gniaužtenis (Rhizina undulata Fr.). Šis grybas gali pažeisti ne tik pušų, bet ir eglių, maumedžių ir kitų spygliuočių medžių šaknis. Dabartinėje literatūroje yra duomenų, rodančių, kad šis grybas kai kuriose Vakarų Europos valstybėse (Anglijoje, Prancūzįjoje) daroma žala prilygsta šakninei pinčiai. Mūsų Respublikoje ši liga ypač smarkiai išplitusi Kuršių nerijos kalninių pušų medynuose. Ligos sukėlėjo vaisiakūniai vienmečiai, savo sandara ir išore labai panašūs į bobausius. Tai bekotės nuo 1 iki 10-15 cm dydžio šalmo pavidalo šokoladinės spalvos kepurėlės su ryškiais geltonos spalvos pakraščiais. Mūsų sąlygomis vaisiakūniai dažniausiai išauga antroje vasaros pusėje ant dirvožemio paviršiaus netoli nudžiūvusių pušų šaknų. Ligos plitimo židinio pradžia paprastai būna laužo vieta, kurioje buvo degintos medžių kirtimo liekanos. Grybas gali parazituoti įvairaus amžiaus pušų šaknyse. Jis sunaikina tik gyvybingiausią augalo audinį – brazdą. Sumedėjusi šaknų dalis lieka sveika. Grybo paveiktos nudžiūvusios pušys išlieka atsparios vejavartai ir, priešingai nei šakninės pinties pažeistas pušis jas išrauti būna sunku. Šios ligos plitimas kažkuo panašus į miško gaisrą. Dėl ligos nudžiūvusių pušų šaknyse parazito grybiena gyvybinga būna tik vienerius metus. Todėl vietoje nudžiūvusių medžių tuojau pat galima sėti arba sodinti tų pačių rūšių medžius. Deja, sulaikyti tolesnį ligos plitimą, aktyvų židinių pakraščiuose, efektyvių priemonių kolkas nėra. Vienintelė priemonė, kuria galima lokalizuoti ligos židinių plitimą, yra 30 cm pločio ir tokio pat gylio grioveliai.

       Daug paprasčiau šios ligos išvengti, negu ją sulaikyti. Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad 97 % šios ligos židinių Kuršių nerijos pušynuose yra išsidėstę pagal kvartalines linijas bei proskiebius (65 % šalia naujai platintų ir 35 % šalia senų proskiebių). Akivaizdu, kad beveik visi šios ligos židiniai plito nuo tų vietų, kuriose buvo deginamos kirtimų atliekos. Todėl nereikia deginti kirtimo atliekų šalia augančių spygliuočių medynų ne tik Kuršių nerijos, bet ir kituose miškuose.