|
2.6.7. PUŠŲ ŠAKNŲ DŽIŪVIMAS
Ligos sukėlėjas
– aukšliagrybių klasės grybas pūstasis
gniaužtenis (Rhizina undulata Fr.). Šis grybas
gali pažeisti ne tik pušų, bet ir eglių,
maumedžių ir kitų spygliuočių
medžių šaknis. Dabartinėje literatūroje
yra duomenų, rodančių, kad šis grybas kai
kuriose Vakarų Europos valstybėse (Anglijoje,
Prancūzįjoje) daroma žala prilygsta šakninei
pinčiai. Mūsų Respublikoje ši liga ypač
smarkiai išplitusi Kuršių nerijos kalninių
pušų medynuose. Ligos sukėlėjo
vaisiakūniai vienmečiai, savo sandara ir išore labai
panašūs į bobausius. Tai bekotės nuo 1 iki
10-15 cm dydžio šalmo pavidalo šokoladinės
spalvos kepurėlės su ryškiais geltonos spalvos
pakraščiais. Mūsų sąlygomis
vaisiakūniai dažniausiai išauga antroje vasaros
pusėje ant dirvožemio paviršiaus netoli
nudžiūvusių pušų šaknų. Ligos
plitimo židinio pradžia paprastai būna laužo
vieta, kurioje buvo degintos medžių kirtimo liekanos.
Grybas gali parazituoti įvairaus amžiaus pušų
šaknyse. Jis sunaikina tik gyvybingiausią augalo
audinį – brazdą. Sumedėjusi šaknų
dalis lieka sveika. Grybo paveiktos nudžiūvusios
pušys išlieka atsparios vejavartai ir, priešingai
nei šakninės pinties pažeistas pušis jas
išrauti būna sunku. Šios ligos plitimas kažkuo
panašus į miško gaisrą. Dėl ligos
nudžiūvusių pušų šaknyse parazito
grybiena gyvybinga būna tik vienerius metus. Todėl
vietoje nudžiūvusių medžių tuojau pat
galima sėti arba sodinti tų pačių
rūšių medžius. Deja, sulaikyti tolesnį
ligos plitimą, aktyvų židinių
pakraščiuose, efektyvių priemonių kolkas
nėra. Vienintelė priemonė, kuria galima lokalizuoti
ligos židinių plitimą, yra 30 cm pločio ir
tokio pat gylio grioveliai.
Daug paprasčiau šios
ligos išvengti, negu ją sulaikyti. Mūsų
tyrimų duomenys rodo, kad 97 % šios ligos
židinių Kuršių nerijos pušynuose yra
išsidėstę pagal kvartalines linijas bei proskiebius
(65 % šalia naujai platintų ir 35 % šalia senų
proskiebių). Akivaizdu, kad beveik visi šios ligos
židiniai plito nuo tų vietų, kuriose buvo deginamos
kirtimų atliekos. Todėl nereikia deginti kirtimo
atliekų šalia augančių spygliuočių
medynų ne tik Kuršių nerijos, bet ir kituose
miškuose.
| |