|
2.4.2. SPYGLIŲ RŪDYS
Pušų
spyglių rūdžių sukėlėjai yra
Coleosporium sp. genties grybai, kitus raidos ciklus
pereinantys ant žolinių augalų. Pavasarį ant
suaugusių ir jaunų pušų, taip pat ant
vienmečių daigų spyglių atsiranda pavienės
iki 2-3 mm ilgio ir iki 0,5 mm pločio oranžinės
pūslelės, kurios greitai netaisyklingu plyšiu
trūksta ir paberia oranžinių sporų masę.
Spygliai (išskyrus vienmečių sėjinukų
spyglius) visą laiką lieka žali ir gyvi, tik
pūslelių vietose audiniai pagelsta. Vyresniojo
amžiaus pušims ši liga didesnės žalos
nepadaro, bet pažeisti vienmečiai sėjinukai
dažnai išnyksta tiesiog nepastebimai. Dvimečiams ir
vyresniojo amžiaus medeliams apsaugoti siūlomi
profilaktiniai purškimai 1 % bordo skysčiu arba preparato
atemi 0,2 % suspensija – pirmą kartą anksti
pavasarį, o antrą kartą birželio mėn.
pradžioje.
Eglių
spyglių rūdys plinta dvejopai. Vienais atvejais
ant spyglių iš abiejų gyslos pusių išauga
oranžinės, cilindro pavidalo, iki 3 mm aukščio
pūslelės. Tai grybo Chrysomyxa ledi (Alb. et
Schw.) de Bary sukelta liga, kurios sukėlejas dalį
gyvenimo ciklo praleidžia ant gailių lapų. Kitokias
eglių spyglių rūdis sukelia grybas Chrysomyxa
abietis (Wallr.) Ung. Ant jo pažeistų eglės
spyglių išauga rusvai raudoni, kompaktiški
iškilimai, kuriuose subręsta grybo sporos. Jomis
apsikrečia nauji spygliai, ir liga be augalų
tarpininkų pagalbos plinta toliau.
Pušų ir eglių
spyglių rūdys Lietuvoje beveik visur aptinkamos,
tačiau apie jų didesnę žalą
konkrečios informacijos kol kas nėra.
| |