2.4.2. SPYGLIŲ RŪDYS

       Pušų spyglių rūdžių sukėlėjai yra Coleosporium sp. genties grybai, kitus raidos ciklus pereinantys ant žolinių augalų. Pavasarį ant suaugusių ir jaunų pušų, taip pat ant vienmečių daigų spyglių atsiranda pavienės iki 2-3 mm ilgio ir iki 0,5 mm pločio oranžinės pūslelės, kurios greitai netaisyklingu plyšiu trūksta ir paberia oranžinių sporų masę. Spygliai (išskyrus vienmečių sėjinukų spyglius) visą laiką lieka žali ir gyvi, tik pūslelių vietose audiniai pagelsta. Vyresniojo amžiaus pušims ši liga didesnės žalos nepadaro, bet pažeisti vienmečiai sėjinukai dažnai išnyksta tiesiog nepastebimai. Dvimečiams ir vyresniojo amžiaus medeliams apsaugoti siūlomi profilaktiniai purškimai 1 % bordo skysčiu arba preparato atemi 0,2 % suspensija – pirmą kartą anksti pavasarį, o antrą kartą birželio mėn. pradžioje.

       Eglių spyglių rūdys plinta dvejopai. Vienais atvejais ant spyglių iš abiejų gyslos pusių išauga oranžinės, cilindro pavidalo, iki 3 mm aukščio pūslelės. Tai grybo Chrysomyxa ledi (Alb. et Schw.) de Bary sukelta liga, kurios sukėlejas dalį gyvenimo ciklo praleidžia ant gailių lapų. Kitokias eglių spyglių rūdis sukelia grybas Chrysomyxa abietis (Wallr.) Ung. Ant jo pažeistų eglės spyglių išauga rusvai raudoni, kompaktiški iškilimai, kuriuose subręsta grybo sporos. Jomis apsikrečia nauji spygliai, ir liga be augalų tarpininkų pagalbos plinta toliau.

       Pušų ir eglių spyglių rūdys Lietuvoje beveik visur aptinkamos, tačiau apie jų didesnę žalą konkrečios informacijos kol kas nėra.