|
2.4.3. LAPŲ LIGOS
Lapų
miltligė – labai paplitusi medžių bei
krūmų liga. Susirgus miltlige, lapų paviršius
tampa baltai dėmėtas arba ištisai baltas, ir lapai
atrodo kaip apibarstyti storu miltų sluoksniu. Net ir labai
dėmėti lapai ilgai išlieka gyvi ir tik vegetacijos
sezonui baigiantis pradeda džiūti. Miltliges sukeliantys
grybai priklauso aukšliagrybių klasės peleninių
(Erysiphaceae) šeimai. Labiausiai paplitę yra
Microsphaera alphitoides Griff. et Maubl. (parazituoja ant
ąžuolų ir bukų), Microsphaera betulae
Magn. (ant beržų), Microsphaera alni (Wallr.)
Wint. (ant baltalksnių ir juodalksnių), Uncinula
aceris (Dc.) Sacc. ir Uncinula tulasnei Fuck (ant
klevų), Microsphaera salicis (Dc.) Wint. (ant
gluosnių ir drebulių), Phyllactinia suffulta
(Reb.) Sacc. (ant uosių, lazdynų, beržų ir kai
kurių kitų medžių bei krūmų).
Žalingiausia yra
ąžuolų lapų miltligė (Microsphaera
alphitoides). Ji dažniau išplinta karštomis
sausomis vasaromis. Ypač smarkiai nukenčia 1-3 metų
amžiaus ąžuolo daigai. Ūglių bei lapų
paviršiųje išaugus labai sodriai, baltai miltingai
grybienai, ūgliai nespėja sumedėti ir
žiemą nušąla. Ligai kartojantis,
ąžuoliukai netenka viršūninio ūglio ir
tampa keružiais. Apsaugos priemonės: daigynuose,
medelynuose ir miško želdiniuose augančius
ąžuoliukus 4-5 kartus apdulkinti arba apipurkšti
sieros grupės fungicidais arba preparato topaz 0,10-0,15 %
suspensįja. Pirmą kartą – birželio
mėn. pirmomis dienomis, veliau -kartojantkas 10-15
dienų.
Lapų
juoduliai ant klevų ir gluosnių lapų
antroje vasaros puseje pasirodo juodos, iškilios,
blizgančios dėmės. Jos ypač ryškios ant
klevų lapų, kurių viršutinė pusė
atrodo lyg aptaškyta juodu rašalu. Klevų lapų
dėmės būna iki 1 cm skersmens, gluosnių
mažesnės. Paprastojo klevo lapų juodulius sukelia
grybas Rhytisma acerinum (Pers.) Fr., o gluosnių
– Rhytisma salicinum Pers.
Iš lapų
dėmėtligių labiausiai paplitusios yra liepų
lapų rudmargė (sukėlėjas – Cercospora
microsora Sacc.) ir šviesmargė (sukėlejas
– Gloeosporium tiliae Oud.). Liepų lapų
rudmargės pažeistus lapus galima pamatyti vasarą.
Jie būna gausiai išmarginti mažomis (3-4 mm
skersmens), rudomis, truputį kampuotomis, apvedžiotomis
tamsiais kraštais dėmelėmis. Liepų lapų
šviesmargės pažeistuose lapuose dėmelės
būna didesnės (4-8 mm skersmens), apskritesnės arba
bukai kampuotos, šviesiai pilkšvai rusvos, apsuptos
siauro, tamsiai rudo apvado. Apatinėje lapų pusėje
dėmėse dažnai matyti rudi taškeliai. Liepų
lapų šviesmargė mažiau paplitusi negu
rudmargė, bet ji - medelynuose gali būti
žalingesnė, nesantjos pažeistų lapų
dėmės pasirodo anksčiau (birželio mėn.) ir
sukelia ankstyvą lapų kritimą. Kitų
medžių lapų rudmarges bei šviesmarges sukelia
daugelis grybų: Phyllosticta maculiformis Sacc.
(ąžuolų ir skroblų), Phyllosticta
salicicola Thum. (gluosnių), Phyllosticta
populina Sacc. ir Ascochyta tremulae Thum.
(drebulių), Septoria populi Desm.
(juodųjųtuopų) ir daugelis kitų. Šių
ligų neigiama įtaka medžių bei krūmų
prieaugiui yra nedidelė. Jų paplidmą galima
sumažinti daigynuose renkant ir naikinant ligos pažeistus
lapus.
Lapų
rūdys pažeidžia palyginti nedaugelio
rūšių medžius ir krūmus. Dažniausiai
aptinkamos tuopų, gluosnių ir beržų lapų
rūdys, rečiau gudobelių ir šermukšnių
lapų rūdys. Tuopų, gluosnių ir beržų
lapų apatineje pusėje vasarą atsiranda gausių
geltonų arba oranžinių apnašų
(krūvelių). Viršutinės lapų dalies audinys
infekcijos vietose pagelsta, ir lapai tampa geltonai
dėmėti. Vasaros pabaigoje jie pradeda džiūti.
Gudobelių ir šermukšnių lapų rūdys
plinta kitaip. Čia lapų apatinėje pusėje
išauga po keletą geltonų arba rusvų spenelio
pavidalo išaugų, kurių viršūnės
vėliau atsiveria, ir pabyra sporos. Visi anksčiau
minėti medžių rūdis sukeliantys grybai
priklauso papėdgrybių klasės rūdinių
(Uredinales) eilei ir beveik visi yra heteroksiniai, t.y.
parazituoja pakaitomis ant dviejų augalų maitintojų.
Tuopų ir gluosnių rūdis sukelia Melampsora,
beržų rūdis – Melampsoridium,
gudobelių ir šermukšnių –
Ochropsora ir Gymnosporangium genčių
grybai. Apsaugoti galima apipurškiant augalus daug kartų
1 % bordo skysčiu arba 0,2 % fundazolo bei 0,3 % benlato
suspensijomis.
| |