2.4.3. LAPŲ LIGOS

       Lapų miltligė – labai paplitusi medžių bei krūmų liga. Susirgus miltlige, lapų paviršius tampa baltai dėmėtas arba ištisai baltas, ir lapai atrodo kaip apibarstyti storu miltų sluoksniu. Net ir labai dėmėti lapai ilgai išlieka gyvi ir tik vegetacijos sezonui baigiantis pradeda džiūti. Miltliges sukeliantys grybai priklauso aukšliagrybių klasės peleninių (Erysiphaceae) šeimai. Labiausiai paplitę yra Microsphaera alphitoides Griff. et Maubl. (parazituoja ant ąžuolų ir bukų), Microsphaera betulae Magn. (ant beržų), Microsphaera alni (Wallr.) Wint. (ant baltalksnių ir juodalksnių), Uncinula aceris (Dc.) Sacc. ir Uncinula tulasnei Fuck (ant klevų), Microsphaera salicis (Dc.) Wint. (ant gluosnių ir drebulių), Phyllactinia suffulta (Reb.) Sacc. (ant uosių, lazdynų, beržų ir kai kurių kitų medžių bei krūmų).
       Žalingiausia yra ąžuolų lapų miltligė (Microsphaera alphitoides). Ji dažniau išplinta karštomis sausomis vasaromis. Ypač smarkiai nukenčia 1-3 metų amžiaus ąžuolo daigai. Ūglių bei lapų paviršiųje išaugus labai sodriai, baltai miltingai grybienai, ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą nušąla. Ligai kartojantis, ąžuoliukai netenka viršūninio ūglio ir tampa keružiais. Apsaugos priemonės: daigynuose, medelynuose ir miško želdiniuose augančius ąžuoliukus 4-5 kartus apdulkinti arba apipurkšti sieros grupės fungicidais arba preparato topaz 0,10-0,15 % suspensįja. Pirmą kartą – birželio mėn. pirmomis dienomis, veliau -kartojantkas 10-15 dienų.

       Lapų juoduliai ant klevų ir gluosnių lapų antroje vasaros puseje pasirodo juodos, iškilios, blizgančios dėmės. Jos ypač ryškios ant klevų lapų, kurių viršutinė pusė atrodo lyg aptaškyta juodu rašalu. Klevų lapų dėmės būna iki 1 cm skersmens, gluosnių mažesnės. Paprastojo klevo lapų juodulius sukelia grybas Rhytisma acerinum (Pers.) Fr., o gluosnių – Rhytisma salicinum Pers.
       Iš lapų dėmėtligių labiausiai paplitusios yra liepų lapų rudmargė (sukėlėjas – Cercospora microsora Sacc.) ir šviesmargė (sukėlejas – Gloeosporium tiliae Oud.). Liepų lapų rudmargės pažeistus lapus galima pamatyti vasarą. Jie būna gausiai išmarginti mažomis (3-4 mm skersmens), rudomis, truputį kampuotomis, apvedžiotomis tamsiais kraštais dėmelėmis. Liepų lapų šviesmargės pažeistuose lapuose dėmelės būna didesnės (4-8 mm skersmens), apskritesnės arba bukai kampuotos, šviesiai pilkšvai rusvos, apsuptos siauro, tamsiai rudo apvado. Apatinėje lapų pusėje dėmėse dažnai matyti rudi taškeliai. Liepų lapų šviesmargė mažiau paplitusi negu rudmargė, bet ji - medelynuose gali būti žalingesnė, nesantjos pažeistų lapų dėmės pasirodo anksčiau (birželio mėn.) ir sukelia ankstyvą lapų kritimą. Kitų medžių lapų rudmarges bei šviesmarges sukelia daugelis grybų: Phyllosticta maculiformis Sacc. (ąžuolų ir skroblų), Phyllosticta salicicola Thum. (gluosnių), Phyllosticta populina Sacc. ir Ascochyta tremulae Thum. (drebulių), Septoria populi Desm. (juodųjųtuopų) ir daugelis kitų. Šių ligų neigiama įtaka medžių bei krūmų prieaugiui yra nedidelė. Jų paplidmą galima sumažinti daigynuose renkant ir naikinant ligos pažeistus lapus.

       Lapų rūdys pažeidžia palyginti nedaugelio rūšių medžius ir krūmus. Dažniausiai aptinkamos tuopų, gluosnių ir beržų lapų rūdys, rečiau gudobelių ir šermukšnių lapų rūdys. Tuopų, gluosnių ir beržų lapų apatineje pusėje vasarą atsiranda gausių geltonų arba oranžinių apnašų (krūvelių). Viršutinės lapų dalies audinys infekcijos vietose pagelsta, ir lapai tampa geltonai dėmėti. Vasaros pabaigoje jie pradeda džiūti. Gudobelių ir šermukšnių lapų rūdys plinta kitaip. Čia lapų apatinėje pusėje išauga po keletą geltonų arba rusvų spenelio pavidalo išaugų, kurių viršūnės vėliau atsiveria, ir pabyra sporos. Visi anksčiau minėti medžių rūdis sukeliantys grybai priklauso papėdgrybių klasės rūdinių (Uredinales) eilei ir beveik visi yra heteroksiniai, t.y. parazituoja pakaitomis ant dviejų augalų maitintojų. Tuopų ir gluosnių rūdis sukelia Melampsora, beržų rūdis – Melampsoridium, gudobelių ir šermukšnių – Ochropsora ir Gymnosporangium genčių grybai. Apsaugoti galima apipurškiant augalus daug kartų 1 % bordo skysčiu arba 0,2 % fundazolo bei 0,3 % benlato suspensijomis.