2.2.4. EGLĖS KANKORĖŽIŲ RŪDYS

        Eglės kankorėžių rūdligę sukelia du skirtingi rūdiniai grybai: Thecopsora padi Kleb. ir Chrysomyxa pirolae Rostr. Thecopsora padi (ievinių rūdžių) pažeisti kankorėžiai būna nenormaliai sušiaušti, plačiai išsiskleidžia ir įgauna tamsiai rudą atspalvį.

       Vidinėje žvynelių pusėje susidaro daugybė rutuliškų, tamsiai rudų 2-3 mm skersmens spuogelių. Tai šio grybo ecidės, kurias pirštu paspaudus išdulka pilkšvai gelsva sporų masė. Ecidėsporės elipsiškos arba ovalios, šviesiai rudos, 21-18x17-20 µm skersmens. Jos subręsta pirmoje vasaros pusėje ir vėjo nuneštos ant ievų arba vyšnių lapų tęsia tolesnį grybo vystymosi ciklą.

       Grybo Chrysomyxa pirolae (kriaušlapinių rūdžių) pažeistų kankorėžių žvynelių išorinėje pusėje susidaro po dvi gana dideles (4-6 mm skersmens) oranžines pūslelių pavidalo ecides. Iš jų sporos lengvai išbyra ir nugula ant kankorėžių žvynų oranžinių dulkelių sluoksnio pavidalu. Ecidėsporės elipsiškos, 25-36x20-30 µm dydžio. Tolesnis grybo vystymosi ciklas tęsiasi ant įvairių kriaušlapių lapų.

       Vieno ir kito grybo pažeistuose eglių kankorėžiuose sėklos neišsivysto arba būna blogo daigumo.