2.2.5. KANKORĖŽIŲ, VAISIŲ IR SĖKLŲ APSAUGA NUO LIGŲ

       Beveik nėra patikimų praktinių priemonių, kuriomis būtų galima apsaugoti kankorėžius, vaisius ir sėklas, kad šie dar būdami ant medžių neapsikrėstų ligomis. Mažiausiai rūpesčių bus tuomet, kai sėklos bus renkamos nuo sveikų, ligų ir kenkėjų nepažeistų medžių, pirmiausia – nuo sėkliniuose medynuose bei sėklinėse plantacijose augančių. Kaip ir kur berinktume sėklas, būtina jas surinkti tik sveikas, nes ligų pažeistos sėklos yra pagrindinis infekcijos šaltinis, nuo kurio, transportuojant ir sandėliuojant, sveikos sėklos dažniausiai ir apsikrečia. Galimybių sėklomsužsikrėsti labai sumažės, jeigu surinktus kankorėžius, vaisius ir sėklas nedelsdami išrūšiuosime.

       Prieš sandėliuojant net ir sveikas sėklas būtinai reikia dezinfekuoti vienokiais ar kitokiais fungicidais. Pušų ir eglių sėkloms beicuoti dr. R. Povilonis siūlo naudoti preparatą MAXIM 025 FS. Beico koncentratas atskiedžiamas vandeniu (santykis 1:1-1,5). Dešimčiai kilogramų sėklų reikia 20 ml beico ir 20-30 ml vandens. Sėklas taip pat galima beicuoti ir kitais preparatais, pavyzdžiui, benlatu arba fundazolu, sunaudojant vienam kilogramui sėklų 6 g preparato. Taip pat svarbu dezinfekuoti sėklų transportavimo bei sandėliavimo tarą ir patalpas. Dėžes ir indus patogiausia yra apipurkšti bei išplauti 3% formalino skiediniu, 2% vario sulfato arba 1% kalio permanganato tirpalais. Kasmet būtina dezinfekuoti ir sėklų laikymo patalpas. Jos fumiguojamos deginant gabalinę sierą (30 g vienam m2 patalpų). Galima jas išpurkšti formalino tirpalu (1:4) arba išbalinti kalkėmis.

       Sandėliuose, kuriuose laikomos sėklos, turėtų būti nuo 0 iki +4 °C temperatūra ir 54-70 % santykinė oro drėgmė. Ąžuolų giles ir kai kurių kitų medžių bei krūmų sėklas galima laikyti ir specialiomis sąlygomis (tekančiame vandenyje, sniege, žemėje iškastose duobėse ir pan.).