|
2.2.5. KANKORĖŽIŲ, VAISIŲ IR
SĖKLŲ APSAUGA NUO LIGŲ
Beveik nėra patikimų
praktinių priemonių, kuriomis būtų galima
apsaugoti kankorėžius, vaisius ir sėklas, kad
šie dar būdami ant medžių
neapsikrėstų ligomis. Mažiausiai
rūpesčių bus tuomet, kai sėklos bus renkamos
nuo sveikų, ligų ir kenkėjų
nepažeistų medžių, pirmiausia – nuo
sėkliniuose medynuose bei sėklinėse plantacijose
augančių. Kaip ir kur berinktume sėklas, būtina
jas surinkti tik sveikas, nes ligų pažeistos sėklos
yra pagrindinis infekcijos šaltinis, nuo kurio,
transportuojant ir sandėliuojant, sveikos sėklos
dažniausiai ir apsikrečia. Galimybių
sėklomsužsikrėsti labai sumažės, jeigu
surinktus kankorėžius, vaisius ir sėklas nedelsdami
išrūšiuosime.
Prieš sandėliuojant
net ir sveikas sėklas būtinai reikia dezinfekuoti
vienokiais ar kitokiais fungicidais. Pušų ir eglių
sėkloms beicuoti dr. R. Povilonis siūlo naudoti
preparatą MAXIM 025 FS. Beico koncentratas atskiedžiamas
vandeniu (santykis 1:1-1,5). Dešimčiai kilogramų
sėklų reikia 20 ml beico ir 20-30 ml vandens. Sėklas
taip pat galima beicuoti ir kitais preparatais, pavyzdžiui,
benlatu arba fundazolu, sunaudojant vienam kilogramui
sėklų 6 g preparato. Taip pat svarbu dezinfekuoti
sėklų transportavimo bei sandėliavimo tarą ir
patalpas. Dėžes ir indus patogiausia yra apipurkšti
bei išplauti 3% formalino skiediniu, 2% vario sulfato arba 1%
kalio permanganato tirpalais. Kasmet būtina dezinfekuoti ir
sėklų laikymo patalpas. Jos fumiguojamos deginant
gabalinę sierą (30 g vienam m2 patalpų). Galima jas
išpurkšti formalino tirpalu (1:4) arba išbalinti
kalkėmis.
Sandėliuose, kuriuose
laikomos sėklos, turėtų būti nuo 0 iki +4
°C temperatūra ir 54-70 % santykinė oro
drėgmė. Ąžuolų giles ir kai kurių
kitų medžių bei krūmų sėklas galima
laikyti ir specialiomis sąlygomis (tekančiame vandenyje,
sniege, žemėje iškastose duobėse ir pan.).
| |