2.2.3. VAISIŲ MUMIFIKACIJA IR DEFORMACIJA

        Ąžuolo gilių mumifikacijos sukėlėjas – Stromatinia pseudotuberosa Rehm.
        Sėklaskilčių audiniai apsikrečia susilietus pažeistoms gilėms su sveikomis sėklų rinkimo arba žiemojimo metu. Pažeidimų vietose pasirodo smulkios gelsvai oranžinės dėmės, kurios laipsniškai didėja ir pagaliau apima visą gilės paviršių. Vėliau tos dėmės įgauna rudą spalvą. Pažeistose vietose išauga pilka voratinklio pavidalo grybiena. Esant pakankamai drėgmės, grybiena pro gilių dengiamojo audinio plyšius prasiveržia į paviršių. Ji taip pat prasiskverbia į sėklaskilčių audinius. Dėl to sėklaskiltės pajuosta, išpursta, prisipildo tankiai susiraizgiusių hifų. Taip pažeisti sėklaskilčiai virsta grybo stromomis (skleročiais).
       Gilės visiškai praranda daigumą. Vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje iš skleročių išauga grybo vaisiakūniai – apoteciai. Jie lėkštelių pavidalo (2-7 mm skersmens), iš skleročio iškilę ant ilgokų(iki 30 mm ilgio) laibų kotelių. Įgaubtasis apotecių paviršius (himenijus) iš pradžių būna tamsiai geltonas, vėliau tampa tamsiai rudas. Aukšliai cilindriški, sporos elipsiškos, bespalvės, 8-10x5-6 µm dydžio.

        Beržo sėklų mumifikaciją sukelia Sclerotinia betulae Woron.
        Beržams žydint grybo aukšliasporės patenka ant moteriškų žirginių, įsiskverbia į sėklų užuomazgas ir pažeidžia besiformuojančias sėklas. Liepos mėnesį viršutiniame, platesniame sėklos gale susidaro juodas, į sėklos sparnelį įsiterpęs sustorėjimas, kuris sėklos viršūnę apkabina lyg pasaga. Pačios sėklos tampa truputį tamsesnės, o nukritusios žemėn visai pajuosta ir virsta mumijomis (skleročiais). Tokios būklės grybas peržiemoja ir pavasarį išaugina apotecių tipo vaisiakūnius, sudarytus iš laibo, kreivo, 3-15 mm ilgio kotelio su taurelės pavidalo viršūnėle (1-4 mm skersmens). Apatinė kotelio dalis tamsiai ruda, apšepusi rudais šereliais. Įgaubtasis taurelės paviršius ochros geltonumo arba beveik baltas, sudarytas iš aukšlių, pripildytų elipsiškų karpotų sporų. Grybo pažeistos sėklos iš dalies arba visiškai praranda daigumą.
       Labai panašią alksnių sėklų ligą sukelia grybas Sclerotinia alni Maub., o šermukšnių – Sclerotinia aucupariae Ludu.

       Tuopų ir drebulės vaisių deformaciją sukelia grybas Taphrina johasoni Sad., o juodalksnio ir baltalksnio – Taphrina alni incanae (Kuhn.) Magn. Pažeistų tuopų ir drebulių moteriškuose žirginiuose išsivysto stipriai padidėję vaisiai auksuotai geltonai apšarmojusiu paviršiumi. Ant to paviršiaus išauga 92-115x8-25 µm dydžio aukšliai su aštuoniomis rutuliškomis 4 µm skersmens sporomis. Taphrina alni incanae (Kūhn.) Magn. sukelia baltalksnio ir juodalksnio moteriškųjų žirginių (kankorėžių) žvynelių deformaciją. Kankorėžio žvyneliai išauga daug kartų ilgesni ir platesni už normalius, išsikiša, dažnai užsiriečia ir tampa išilgai raukšlėti, mėsingi.