1.1.3. KANKORĖŽIŲ IR SĖKLŲ APSAUGA NUO KENKĖJŲ

       Nenaikinant kankorėžių ir sėklų kenkėjų, įvairiais metais netenkama didelio skaičiaus spygliuočių medžių sėklų. Todėl naudojamos cheminės, biologinės ir kitos priemonės.

       Derantys medynai purškiami aviaciniais, ventiliatoriniais traktoriniais ir ventiliatoriniais nugariniais smulkialašiais purkštuvais. Iš šiuo metu turimų aviacinių priemonių tinkamiausias sraigtaspamis K-126 su ant jo sumontuotais ultramažakiekiais purkštukais AU-5000. Aviacija naudojama tada, kai medžiai aukštesni nei 20 metrų ir kai plotas vienoje vietoje per 20 hektarų. Purškimas iš sraigtaspamių turi ir neigiamų ypatybių – visas plotas apipurškiamas chemikalais, t.y. chemikalų patenka ir ant nederančių medžių. Oro srovės dalį pesticidų nuneša už purškiamų plotų ribų -užteršiama aplinka, o tai labai nepageidautina gamtosauginiu požiūriu.

       Kai medyno aukštis iki 20 m, chemikalai purškiami pakabinamais traktoriniais purkštuvais. Šiais purkštuvais galima apipurkšti nedidelius medynų plotus ar net atskiras medynų grupes, pavieniui derančius medžius. Purkštuvo ventiliatoriaus sudarytos oro srovės skysčio lašelius su chemikalais išpurškia iki 20-25 m aukščio.

       Sėklinėse plantacijose jaunus medelius galima purkšti ventiliatoriniu nugariniu STIHL ar kitos analogiškos markės purkštuvais. Šių purkštuvų pranašumas tas, kad jais galima kiekvieną derantį iki 10 m aukščio medį tolygiai apipurkšti iš visų pusių.

       Purškiama gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Tuo metu iš kiaušinėlių išsirita kankorėžinio stagargraužio, kankorėžinių musių lervutės. Naudojami tik sisteminio veikimo insekticidai: antio 25 % k.e. (Šveicarija), BI-58 48 % k.e. (Vokietija) ar jų analogai. Kontaktiniai insekticidai netinka. Jei purškiama iš lėktuvo, sunaudojama 8-10 kg BI-58 ir 200-300 l darbinio skysčio 1 ha.

       Medžių intoksikacijai naudojami koncentruoti ar praskiesti insekticidai. Priekelminėje dalyje pragręžiamos 20 mm gylio (neskaičiuojant žievės storio), 2,2-2,4 mm skersmens angos, kurių skaičius priklauso nuo medžio storio. Trys arba keturios angos iš kiekvienos medžio pusės išdėstomos tolygiai, o jei medis storas, jų gręžiama daugiau. Į angas, nestipriai spaudžiant, įstatomi specialiai paruošti vamzdeliai (adatos), kurių gale ir šonuose pragręžtos skylutės (toje vamzdelio dalyje, kuri įstatyta į angą) skysčiui ištekėti. Prie medžio pritvirtinamas indas chemikalui supilti. Indas su vamzdeliais sujungiamas guminėmis žarnelėmis, kad jomis skystis patektų į išgręžtas angas. Geri rezultatai gaunami, kai per išgręžtas angas į medį suleidžiama neskiesto BI-58 po 1 ml kiekvienam kamieno skersmens centimetrui. Šis būdas taikomas, kai medžių aukštis 10-12 m.

       Storesnių ir aukštesnių medžių priekelminėje dalyje gręžiamos 4-5 cm gylio 1 cm skersmens angos. Viename medyje kiekvieniems 10-15 cm kamieno skersmens jų gręžiama po 4. Į medį supilama po 1 ml chemikalo kiekvienam kamieno centimetrui.
       Paskutiniais dviem būdais naudojami chemikalai į aplinką nepatenka. Norint, kad išgręžtos angos greičiau užaugtų, jas reikia aptepti medžiagomis, skatinančiomis kalijaus augimą.

       Siūloma naikinti kankorėžių ir sėklų kenkėjus, naudojant bakterijas, virusus, tačiau Lietuvoje šie būdai neišmėginti.

       Iš kitų priemonių perspektyviausias yra atskirų rūšių vabzdžių gaudymas feromonais. Galima naudoti kenkėjus atbaidančius preparatus, maskiratus. Rinkti ir naikinti nukritusius kankorėžius, norint sunaikinti kenkėjus, nėra veiksminga.