1.1.3. KANKORĖŽIŲ IR SĖKLŲ APSAUGA NUO
KENKĖJŲ
Nenaikinant
kankorėžių ir sėklų kenkėjų,
įvairiais metais netenkama didelio skaičiaus
spygliuočių medžių sėklų. Todėl
naudojamos cheminės, biologinės ir kitos
priemonės.
Derantys medynai
purškiami aviaciniais, ventiliatoriniais traktoriniais ir
ventiliatoriniais nugariniais smulkialašiais purkštuvais.
Iš šiuo metu turimų aviacinių priemonių
tinkamiausias sraigtaspamis K-126 su ant jo sumontuotais
ultramažakiekiais purkštukais AU-5000. Aviacija naudojama
tada, kai medžiai aukštesni nei 20 metrų ir kai
plotas vienoje vietoje per 20 hektarų. Purškimas iš
sraigtaspamių turi ir neigiamų ypatybių –
visas plotas apipurškiamas chemikalais, t.y. chemikalų
patenka ir ant nederančių medžių. Oro
srovės dalį pesticidų nuneša už
purškiamų plotų ribų -užteršiama
aplinka, o tai labai nepageidautina gamtosauginiu
požiūriu.
Kai medyno aukštis iki 20
m, chemikalai purškiami pakabinamais traktoriniais
purkštuvais. Šiais purkštuvais galima
apipurkšti nedidelius medynų plotus ar net atskiras
medynų grupes, pavieniui derančius medžius.
Purkštuvo ventiliatoriaus sudarytos oro srovės
skysčio lašelius su chemikalais išpurškia iki
20-25 m aukščio.
Sėklinėse
plantacijose jaunus medelius galima purkšti ventiliatoriniu
nugariniu STIHL ar kitos analogiškos markės
purkštuvais. Šių purkštuvų pranašumas
tas, kad jais galima kiekvieną derantį iki 10 m
aukščio medį tolygiai apipurkšti iš
visų pusių.
Purškiama
gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
Tuo metu iš kiaušinėlių išsirita
kankorėžinio stagargraužio,
kankorėžinių musių lervutės. Naudojami tik
sisteminio veikimo insekticidai: antio 25 % k.e. (Šveicarija),
BI-58 48 % k.e. (Vokietija) ar jų analogai. Kontaktiniai
insekticidai netinka. Jei purškiama iš lėktuvo,
sunaudojama 8-10 kg BI-58 ir 200-300 l darbinio skysčio 1
ha.
Medžių
intoksikacijai naudojami koncentruoti ar praskiesti insekticidai.
Priekelminėje dalyje pragręžiamos 20 mm gylio
(neskaičiuojant žievės storio), 2,2-2,4 mm skersmens
angos, kurių skaičius priklauso nuo medžio storio.
Trys arba keturios angos iš kiekvienos medžio pusės
išdėstomos tolygiai, o jei medis storas, jų
gręžiama daugiau. Į angas, nestipriai
spaudžiant, įstatomi specialiai paruošti vamzdeliai
(adatos), kurių gale ir šonuose pragręžtos
skylutės (toje vamzdelio dalyje, kuri įstatyta į
angą) skysčiui ištekėti. Prie medžio
pritvirtinamas indas chemikalui supilti. Indas su vamzdeliais
sujungiamas guminėmis žarnelėmis, kad jomis skystis
patektų į išgręžtas angas. Geri rezultatai
gaunami, kai per išgręžtas angas į medį
suleidžiama neskiesto BI-58 po 1 ml kiekvienam kamieno
skersmens centimetrui. Šis būdas taikomas, kai
medžių aukštis 10-12 m.
Storesnių ir
aukštesnių medžių priekelminėje dalyje
gręžiamos 4-5 cm gylio 1 cm skersmens angos. Viename
medyje kiekvieniems 10-15 cm kamieno skersmens jų
gręžiama po 4. Į medį supilama po 1 ml
chemikalo kiekvienam kamieno centimetrui.
Paskutiniais dviem būdais
naudojami chemikalai į aplinką nepatenka. Norint, kad
išgręžtos angos greičiau užaugtų, jas
reikia aptepti medžiagomis, skatinančiomis kalijaus
augimą.
Siūloma naikinti
kankorėžių ir sėklų kenkėjus,
naudojant bakterijas, virusus, tačiau Lietuvoje šie
būdai neišmėginti.
Iš kitų
priemonių perspektyviausias yra atskirų
rūšių vabzdžių gaudymas feromonais. Galima
naudoti kenkėjus atbaidančius preparatus, maskiratus.
Rinkti ir naikinti nukritusius kankorėžius, norint
sunaikinti kenkėjus, nėra veiksminga.
|