1.1.2. KANKORĖŽIŲ IR SĖKLŲ KENKĖJŲ STEBĖJIMAI BEI JŲ APSKAITA

       Kankorėžių ir sėklų kenkėjai pagal savo vystymąsi, biologiją bei ekologiją sudaro specifinę miško vabzdžių grupę. Jų daromai žalai sumažinti reikalingos naikinamosios priemonės sėkliniuose medynuose, o ypač sėklinėse plantacijose.

       Miško kenkėjų naikinamųjų priemonių tikslingumas nustatomas pagal iš anksto atliktas prognozes. Miškų sanitarinėje apsaugos sistemoje yra paruošti metodai ir būdai, kaip rengti detalias kenkėjų apskaitas ir numatyti jų žalą. Tačiau visi šie metodai yra pagrįsti pačių kenkėjų skaičiavimu ir analize.

       Lapus ir spyglius graužiančių kenkėjų gausa kinta priklausomai nuo kenkėjų masinio dauginimosi židinio fazės, t.y. iš pradžių jų būna nedaug, tačiau kiekvienais metais jų skaičius sparčiai didėja ir, pasiekęs maksimumą, staigiai sumažėja. Kankorėžių kenkėjų populiacijos gausa taip staigiai nekinta, nes ji tiesiogiai susijusi su spygliuočių medžių derėjimo periodiškumu. Tradiciniai miško kenkėjų stebėjimų, apskaitos ir prognozių metodai spygliuočių medžių kankorėžių ir sėklų kenkėjams netinka.

       Daugiau kankorėžių ir sėklų kenkėjai sužaloja spygliuočių medžių mažo derliaus metais, o mažiau, kai kankorėžių derlius gausus. Todėl iš anksto (prieš metus, dvejus) sprendžiant, kokios naikinamosios priemonės naudotinos, reikia vadovautis būsimojo derliaus gausa. Prieš priimant sprendimą dėl naikinamųjų priemonių tiesioginio naudojimo viename ar kitame medyne, reikia patikrinti, kiek kankorėžyje yra atskirų rūšių kenkėjų, ir apskaičiuoti, kiek sėklų bus sunaikinta.