|
1.1.2. KANKORĖŽIŲ IR SĖKLŲ
KENKĖJŲ STEBĖJIMAI BEI JŲ APSKAITA
Kankorėžių
ir sėklų kenkėjai pagal savo vystymąsi,
biologiją bei ekologiją sudaro specifinę miško
vabzdžių grupę. Jų daromai žalai
sumažinti reikalingos naikinamosios priemonės
sėkliniuose medynuose, o ypač sėklinėse
plantacijose.
Miško kenkėjų
naikinamųjų priemonių tikslingumas nustatomas pagal
iš anksto atliktas prognozes. Miškų
sanitarinėje apsaugos sistemoje yra paruošti metodai ir
būdai, kaip rengti detalias kenkėjų apskaitas ir
numatyti jų žalą. Tačiau visi šie metodai
yra pagrįsti pačių kenkėjų
skaičiavimu ir analize.
Lapus ir spyglius
graužiančių kenkėjų gausa kinta
priklausomai nuo kenkėjų masinio dauginimosi židinio
fazės, t.y. iš pradžių jų būna
nedaug, tačiau kiekvienais metais jų skaičius
sparčiai didėja ir, pasiekęs maksimumą,
staigiai sumažėja. Kankorėžių
kenkėjų populiacijos gausa taip staigiai nekinta, nes ji
tiesiogiai susijusi su spygliuočių medžių
derėjimo periodiškumu. Tradiciniai miško
kenkėjų stebėjimų, apskaitos ir prognozių
metodai spygliuočių medžių
kankorėžių ir sėklų kenkėjams
netinka.
Daugiau
kankorėžių ir sėklų kenkėjai
sužaloja spygliuočių medžių mažo
derliaus metais, o mažiau, kai kankorėžių
derlius gausus. Todėl iš anksto (prieš metus,
dvejus) sprendžiant, kokios naikinamosios priemonės
naudotinos, reikia vadovautis būsimojo derliaus gausa.
Prieš priimant sprendimą dėl naikinamųjų
priemonių tiesioginio naudojimo viename ar kitame medyne,
reikia patikrinti, kiek kankorėžyje yra atskirų
rūšių kenkėjų, ir apskaičiuoti, kiek
sėklų bus sunaikinta.
| |