|
2.7.4. PJAUTINĖS MEDIENOS LAIKYMO BŪDAI IR APSAUGOS
PRIEMONĖS
Pjautinės medienos
puvinius sukelia įvairūs grybai. Jie sėkmingai
vystosi esant nuo +10 iki +48 °C temperatūrai,
tačiau palankiausia grybų vystymuisi temperatūra yra
nuo + 24 iki + 30 °C. Esant žemesnei nei -10 °C ir
aukštesnei nei +48 °C temperatūrai, grybų
augimas bei vystymasis sustoja, tačiau jie išlieka gyvi.
Tik kai vėl susidaro palankios aplinkos sąlygos jų
gyvybiniai procesai atgyja. Tačiau medienoje, kurios
drėgmė mažesnė nei 18-20 %, medieną
pūdantys grybai nei augti, nei vystytis negali. Todėl,
norint sudaryti grybams nepalankias sąlygas, pjautinę
medieną reikia išdžiovinti iki 18-20 % (bei
mažesnio) drėgnumo ir vienokiu ar kitokiu būdu
ją apsaugoti nuo kritulių.
Mediena džiovinama dviem
būdais: atvirame ore (vadinamasis natūralus arba orinis
džiovinimas) ir įvairiose džiovinimo kamerose
(dirbtinis džiovinimas). Džiovinimas bet kuriuo būdu
yra pagrįstas oro savybe sugerti drėgmę.
Džiovinant dirbtiniu būdu, kad padidėtų oro
drėgmės imlumas, pakeliama jo temperatūra. Šiuo
metu yra daug ir labai įvairių medienos dirbtinio
džiovinimo įrengimų, kuriuose vidutinio storumo
pjautinę medieną pakankamai gerai galima
išdžiovinti per 3-5 paras.
Natūralaus
džiovinimo technologija yra pagrįsta taisyklingu
pjautinės medienos sukrovimu. Pirmiausia parinkta teritorija
pjautinei medienai džiovinti padalijama į atskirus
sklypus, skirtus medienos rietuvėms sukrauti. Sklypai vienas
nuo kito atskiriami pravažiuoti skirtais keliais. Tuose
sklypuose įrengiamos nuolatinės vietos arba pamatai
iš išilginių sijų (14-20 cm storio
tašų arba rąstų), padėtų ant
atrarnų. Taip siekiama džiovinamą medieną
apsaugoti nuo grunto bei dirvožemio drėgmės, taip
pat užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją.
Rietuvės daromos ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Atstumas
tarp išilginių sijų – 1-2 m, jų
aukštis nuo žemės paviršiaus – 0,4-0,5
m.
Rietuvės esti su lotomis
(tarp lentų eilių klojami intarpai (lotos)) ir apvalios
(intarpais klojamos tos pačios lentos). Kiekvienoje rietuveje
kraunamos vienodo storio bei pločio lentos ir, jei galima, tos
pačios kokybės ir rūšies medžių.
Išpjautą medieną į rietuves reikia krauti
nedelsiant, geriausia tos pačios dienos ar pamainos metu.
Storos lentos džiūsta lėčiau, todėl
norint, kad oras geriau prieitų, kartais išpjautos storos
lentos į rietuves kraunamos briaunomis. Atstumas tarp
lentų eilėse, kraunant žiemą, turi būti
10-13 cm, o vasarą – 13-18 cm. Atstumas tarp
intarpų plonesnėms kaip 45 mm lentoms – ne didesnis
kaip 1,8 m, o storesnėms kaip 45 mm lentoms – ne
didesnis kaip 2,2 m. Intarpai dedami ties krovinio vietų
sijomis, nes antraip lentos gali išlinkti, išsikreivinti
arba lūžti. Vertikaliai lentos kraunamos griežtai
viena ant kitos, kad oras nuo rietuvės apačios laisvai
praeitų iki pat viršaus. Pjautinės medienos
rietuvės nuo lietaus, sniego ir tiesioginių saulės
spindulių apdengiamos stogu, padarytu iš brokuotų
lentų arba kitokių medžiagų.
Išskirtinės vertės pjautinė mediena paprastai
džiovinama specialiose gerai įrengtose
pastogėse.
Statinių konstrukcijoms
(grindims, perdangoms, gegnėms ir panašiems tikslams)
skirta mediena profilaktiškai dar apdorojama ir
cheminėmis apsaugos priemonėmis. Medienai apsaugoti nuo
puvinius sukeliančių grybų yra siūloma daug
kompleksinių antiseptikų. Jie dažniausiai sudaryti
iš natrio fluorido, vario sulfato, boro rūgšties ir
panašių cheminių medžiagų ar
junginių.
Stipriausios apsauginės
savybės būdingos tiems preparatams, kurių
didžiąją dalį sudaro natrio fluoridas ir boro
rūgštis. Šie komponentai veikia sinergetiškai,
t.y. papildo vienas kitą.
| |