2.7.4. PJAUTINĖS MEDIENOS LAIKYMO BŪDAI IR APSAUGOS PRIEMONĖS

       Pjautinės medienos puvinius sukelia įvairūs grybai. Jie sėkmingai vystosi esant nuo +10 iki +48 °C temperatūrai, tačiau palankiausia grybų vystymuisi temperatūra yra nuo + 24 iki + 30 °C. Esant žemesnei nei -10 °C ir aukštesnei nei +48 °C temperatūrai, grybų augimas bei vystymasis sustoja, tačiau jie išlieka gyvi. Tik kai vėl susidaro palankios aplinkos sąlygos jų gyvybiniai procesai atgyja. Tačiau medienoje, kurios drėgmė mažesnė nei 18-20 %, medieną pūdantys grybai nei augti, nei vystytis negali. Todėl, norint sudaryti grybams nepalankias sąlygas, pjautinę medieną reikia išdžiovinti iki 18-20 % (bei mažesnio) drėgnumo ir vienokiu ar kitokiu būdu ją apsaugoti nuo kritulių.

       Mediena džiovinama dviem būdais: atvirame ore (vadinamasis natūralus arba orinis džiovinimas) ir įvairiose džiovinimo kamerose (dirbtinis džiovinimas). Džiovinimas bet kuriuo būdu yra pagrįstas oro savybe sugerti drėgmę. Džiovinant dirbtiniu būdu, kad padidėtų oro drėgmės imlumas, pakeliama jo temperatūra. Šiuo metu yra daug ir labai įvairių medienos dirbtinio džiovinimo įrengimų, kuriuose vidutinio storumo pjautinę medieną pakankamai gerai galima išdžiovinti per 3-5 paras.

       Natūralaus džiovinimo technologija yra pagrįsta taisyklingu pjautinės medienos sukrovimu. Pirmiausia parinkta teritorija pjautinei medienai džiovinti padalijama į atskirus sklypus, skirtus medienos rietuvėms sukrauti. Sklypai vienas nuo kito atskiriami pravažiuoti skirtais keliais. Tuose sklypuose įrengiamos nuolatinės vietos arba pamatai iš išilginių sijų (14-20 cm storio tašų arba rąstų), padėtų ant atrarnų. Taip siekiama džiovinamą medieną apsaugoti nuo grunto bei dirvožemio drėgmės, taip pat užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją. Rietuvės daromos ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Atstumas tarp išilginių sijų – 1-2 m, jų aukštis nuo žemės paviršiaus – 0,4-0,5 m.

       Rietuvės esti su lotomis (tarp lentų eilių klojami intarpai (lotos)) ir apvalios (intarpais klojamos tos pačios lentos). Kiekvienoje rietuveje kraunamos vienodo storio bei pločio lentos ir, jei galima, tos pačios kokybės ir rūšies medžių. Išpjautą medieną į rietuves reikia krauti nedelsiant, geriausia tos pačios dienos ar pamainos metu. Storos lentos džiūsta lėčiau, todėl norint, kad oras geriau prieitų, kartais išpjautos storos lentos į rietuves kraunamos briaunomis. Atstumas tarp lentų eilėse, kraunant žiemą, turi būti 10-13 cm, o vasarą – 13-18 cm. Atstumas tarp intarpų plonesnėms kaip 45 mm lentoms – ne didesnis kaip 1,8 m, o storesnėms kaip 45 mm lentoms – ne didesnis kaip 2,2 m. Intarpai dedami ties krovinio vietų sijomis, nes antraip lentos gali išlinkti, išsikreivinti arba lūžti. Vertikaliai lentos kraunamos griežtai viena ant kitos, kad oras nuo rietuvės apačios laisvai praeitų iki pat viršaus. Pjautinės medienos rietuvės nuo lietaus, sniego ir tiesioginių saulės spindulių apdengiamos stogu, padarytu iš brokuotų lentų arba kitokių medžiagų. Išskirtinės vertės pjautinė mediena paprastai džiovinama specialiose gerai įrengtose pastogėse.

       Statinių konstrukcijoms (grindims, perdangoms, gegnėms ir panašiems tikslams) skirta mediena profilaktiškai dar apdorojama ir cheminėmis apsaugos priemonėmis. Medienai apsaugoti nuo puvinius sukeliančių grybų yra siūloma daug kompleksinių antiseptikų. Jie dažniausiai sudaryti iš natrio fluorido, vario sulfato, boro rūgšties ir panašių cheminių medžiagų ar junginių.

       Stipriausios apsauginės savybės būdingos tiems preparatams, kurių didžiąją dalį sudaro natrio fluoridas ir boro rūgštis. Šie komponentai veikia sinergetiškai, t.y. papildo vienas kitą.