|
2.6.3. LAPUOČIŲ MEDŽIŲ STIEBŲ
PUVINIAI
Labiausiai išplitęs
ir žalingiausias yra baltasis juostuotasis drebulės
branduolio puvinys. Jo sukėlėjas – drebulinė
pintis (Phellinus tremulae Bond. et Boriss).
Vaisiakūniai į kanopos pavidalo, plačiu pagrindu
tvirtai įaugę į substratą ir sunkiai
atplėšiami, kartais daugiau ar mažiau
išsiplėtę, 5-12 cm skersmens, 3-7 cm storio,
kamštiški. Kepurėlių paviršius
išilgai arba skersai smulkiai supleišėjęs,
tamsiai pilkas, prie pagrindo beveik juodas. Himenoforo vamzdeliai
3-4 mm ilgio, šviesiai rudi arba rudi, kartais aptraukti
pilkomis apnašomis. Sporos bespalvės, plačiai
elipsiškos, su vienu riebaliniu lašu, 3,5-5,5x3-4,5
µm dydžio. Tai didžiausia mūsų
drebulynų rykštė, neleidžianti auginti visais
kitais požiūriais labai reikalingos rušies
medžių. Reikia kaip galima greičiau nukirsti
perbrendusius šios ligos pažeistus medynus. Mažiau
pažeistuose medynuose rinktinių kirtimų metu
pirmiausia reikia iškirsti tamsiažieves-storažieves
drebules ir palikti augti žaliažieves, labiau atsparesnes
puviniui.
Taip pat dar labai dažnai
mūsų miškuose aptinkama panašų puvinį
sukelianti kietoji pintis Phellinus igniarius (Fr.) Quel.
Ji pažeidžia drebules juodalksnius, beržus ir net
kai kuriuos kietuosius lapuočius. Vaisiakūniai
daugiamečiai jauni apskritų arba netaisyklingų
gumbų, vėliau kanopos pavidalo, kraštu prie
substrato priaugę, rečiau konsolės pavidalo,
plokšti arba išsiplėtę, kieti,
sumedėję, 10-40 cm skersmens, 2-12 cm storio.
Vaisiakūnių paviršius su koncentriškomis
vagomis, sutrūkinėjęs, apšepęs arba
plikas, matinis, pilkai juosvas arba juodas bei kitokių
tamsių spalvų. Himenoforo vamzdeliai daugiasluoksniai
(kasmet priauga po naują sluoksnį), 3-6 mm ilgio. Sporos
beveik bespalvės, su vienu riebaliniu lašu,
rutuliškos, su snapeliu pagrinde, 4,5-6,5x4-5 µm
dydžio. Vykdant sanitarinius kirtimus miškuose taip pat
nereiktų palikti beržų, pažeistų
įžulniojo skylenio [Inonotus obliquus (Fr.) Pil.], ir
ąžuolų, pažeistų ąžuolinio
skylenio Inonotus dryophilus (Berk.) Murr., bei
ąžuolinės kempinės Phellinus robustus
(Karst.) Bourd. et Galz..
Kiti lapuočių
medžių liemenų puvinių sukėlėjai
– valgomoji geltonpintė Laetiporus sulphureus
(Bull.) Bond. et Sing., spindulinis skylenis Inonotus
radiatus (Fr.) Karst.], beržinis pintenis Piptoporus
betulinus (Fr.) Karst., tuopinė klevakempė
Oxyporus populinus (Fr.) Donk., ąžuolinis
vinguris (Daedalea quercina Fr.), kurapkinė
plutpintė (Stereumfrustulosum Fr.) ir žvynuotoji
skylėtbūdė (Polyporus squamosus Fr.) ant
medžių, augančių miške, aptinkami daug
rečiau ir praktinės reikšmės neturi.
| |