2.6.3. LAPUOČIŲ MEDŽIŲ STIEBŲ PUVINIAI

       Labiausiai išplitęs ir žalingiausias yra baltasis juostuotasis drebulės branduolio puvinys. Jo sukėlėjas – drebulinė pintis (Phellinus tremulae Bond. et Boriss). Vaisiakūniai į kanopos pavidalo, plačiu pagrindu tvirtai įaugę į substratą ir sunkiai atplėšiami, kartais daugiau ar mažiau išsiplėtę, 5-12 cm skersmens, 3-7 cm storio, kamštiški. Kepurėlių paviršius išilgai arba skersai smulkiai supleišėjęs, tamsiai pilkas, prie pagrindo beveik juodas. Himenoforo vamzdeliai 3-4 mm ilgio, šviesiai rudi arba rudi, kartais aptraukti pilkomis apnašomis. Sporos bespalvės, plačiai elipsiškos, su vienu riebaliniu lašu, 3,5-5,5x3-4,5 µm dydžio. Tai didžiausia mūsų drebulynų rykštė, neleidžianti auginti visais kitais požiūriais labai reikalingos rušies medžių. Reikia kaip galima greičiau nukirsti perbrendusius šios ligos pažeistus medynus. Mažiau pažeistuose medynuose rinktinių kirtimų metu pirmiausia reikia iškirsti tamsiažieves-storažieves drebules ir palikti augti žaliažieves, labiau atsparesnes puviniui.

       Taip pat dar labai dažnai mūsų miškuose aptinkama panašų puvinį sukelianti kietoji pintis Phellinus igniarius (Fr.) Quel. Ji pažeidžia drebules juodalksnius, beržus ir net kai kuriuos kietuosius lapuočius. Vaisiakūniai daugiamečiai jauni apskritų arba netaisyklingų gumbų, vėliau kanopos pavidalo, kraštu prie substrato priaugę, rečiau konsolės pavidalo, plokšti arba išsiplėtę, kieti, sumedėję, 10-40 cm skersmens, 2-12 cm storio. Vaisiakūnių paviršius su koncentriškomis vagomis, sutrūkinėjęs, apšepęs arba plikas, matinis, pilkai juosvas arba juodas bei kitokių tamsių spalvų. Himenoforo vamzdeliai daugiasluoksniai (kasmet priauga po naują sluoksnį), 3-6 mm ilgio. Sporos beveik bespalvės, su vienu riebaliniu lašu, rutuliškos, su snapeliu pagrinde, 4,5-6,5x4-5 µm dydžio. Vykdant sanitarinius kirtimus miškuose taip pat nereiktų palikti beržų, pažeistų įžulniojo skylenio [Inonotus obliquus (Fr.) Pil.], ir ąžuolų, pažeistų ąžuolinio skylenio Inonotus dryophilus (Berk.) Murr., bei ąžuolinės kempinės Phellinus robustus (Karst.) Bourd. et Galz..

       Kiti lapuočių medžių liemenų puvinių sukėlėjai – valgomoji geltonpintė Laetiporus sulphureus (Bull.) Bond. et Sing., spindulinis skylenis Inonotus radiatus (Fr.) Karst.], beržinis pintenis Piptoporus betulinus (Fr.) Karst., tuopinė klevakempė Oxyporus populinus (Fr.) Donk., ąžuolinis vinguris (Daedalea quercina Fr.), kurapkinė plutpintė (Stereumfrustulosum Fr.) ir žvynuotoji skylėtbūdė (Polyporus squamosus Fr.) ant medžių, augančių miške, aptinkami daug rečiau ir praktinės reikšmės neturi.