2.3.4. PUŠIES SĖJINUKŲ VĖŽYS

       Pušies sėjinukų vėžį sukelia aukšliagrybių klasės mikromicetas Grammeniella abietina (Lagerb.) Morelet. (sin. Scleroderis lagerbergii Gremm., Ascocalyx abietina (Lagerb.) Morelet.), nelytinėje stadijoje – Brunchorstia pinea (Karst.) Hohnk arba B. destruens Erikss. Tai yra labai pavojinga pušų bei kitų spygliuočių liga, nuo kurios dažnai nukenčia ne tik daigai, bet ir miško želdiniai, jaunuolynai ir net brandūs medynai. Ligos pažeistų dvimečių-trimečių pušaičių viršutineje ūglių dalyje nudžiūva ir lieka kaboti skėčio pavidalo spygliai. Šis būdingas ligos požymis atsiranda anksti pavasarį sniegui nutirpus. Prasidėjus ligai, spygliai ima gelsti, vėliau tampa raudonai rusvi. Pažeisti sėjinukai žūva arba išlieka gyvi, bet su nudžiūvusia viršūne.

       Ant nudžiūvusių sėjinukų pumpurų ir ūglių susidaro rutuliški juodos spalvos smulkūs kūneliai. Tai nelytinės grybo stadijos – Brunchorstia pinea piknidės. Jos būna iki 2 mm skersmens. Piknosporos bespalvės, pjautuvo pavidalo, 16-32x2-3,5 µm dydžio, su 2-5 pertvarėlėmis. Jomis apsikrečia nauji ūgliai bei pumpurai. Lytinio veisimosi organai -apoteciai - ant pažeistų augalo dalių susiformuoja retai ir tik po 1-2 metų. Jie būna tamsiai rudos spalvos, 1-2 mm skersmens.

       Paprasčiausia sėjinukų apsaugos priemonė – profilaktiniai purškimai fungicidais. Pušies pasėlius siūloma kasmet apipurkšti tris kartus (gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesiais) 0,2 % benlato arba fundazolo suspensija.