|
2.3.4. PUŠIES SĖJINUKŲ VĖŽYS
Pušies sėjinukų
vėžį sukelia aukšliagrybių klasės
mikromicetas Grammeniella abietina (Lagerb.) Morelet.
(sin. Scleroderis lagerbergii Gremm., Ascocalyx
abietina (Lagerb.) Morelet.), nelytinėje stadijoje
– Brunchorstia pinea (Karst.) Hohnk arba B.
destruens Erikss. Tai yra labai pavojinga pušų bei
kitų spygliuočių liga, nuo kurios dažnai
nukenčia ne tik daigai, bet ir miško želdiniai,
jaunuolynai ir net brandūs medynai. Ligos pažeistų
dvimečių-trimečių pušaičių
viršutineje ūglių dalyje nudžiūva ir lieka
kaboti skėčio pavidalo spygliai. Šis būdingas
ligos požymis atsiranda anksti pavasarį sniegui nutirpus.
Prasidėjus ligai, spygliai ima gelsti, vėliau tampa
raudonai rusvi. Pažeisti sėjinukai žūva arba
išlieka gyvi, bet su nudžiūvusia
viršūne.
Ant nudžiūvusių
sėjinukų pumpurų ir ūglių susidaro
rutuliški juodos spalvos smulkūs kūneliai. Tai
nelytinės grybo stadijos – Brunchorstia pinea
piknidės. Jos būna iki 2 mm skersmens. Piknosporos
bespalvės, pjautuvo pavidalo, 16-32x2-3,5 µm dydžio,
su 2-5 pertvarėlėmis. Jomis apsikrečia nauji
ūgliai bei pumpurai. Lytinio veisimosi organai -apoteciai -
ant pažeistų augalo dalių susiformuoja retai ir tik
po 1-2 metų. Jie būna tamsiai rudos spalvos, 1-2 mm
skersmens.
Paprasčiausia
sėjinukų apsaugos priemonė – profilaktiniai
purškimai fungicidais. Pušies pasėlius siūloma
kasmet apipurkšti tris kartus (gegužės, liepos ir
rugsėjo mėnesiais) 0,2 % benlato arba fundazolo
suspensija.
| |