|
2.3.3. SĖJINUKŲ STIEBELIŲ IR
VIRŠŪNĖLIŲ PELĖSIAI
Sėjinukų
stiebelių ir viršūnėlių puvinius bei
pelėsius dažniausiai sukelia grybai, priklausantys
Botrytis, Cladosporium, Typhula, Sirococcus ir kitoms
gentims. Apie šių ligų paplitimą Lietuvos
miško daigynuose konkrečių duomenų taip pat
neturime. Labai tikėtina, kad vienmečių bei
dvimečių eglučių viršūnėlių
puvinius bei pelėsius dažniausiai sukelia grybai
Botrytis cinerea Pers., Cladosporium herbarum
Link. ir Sirococus conigenus.
Nuo grybo Botrytis
cinerea, kuris sukelia pilkuoju arba kekeriniu pelėsiu
vadinamą ligą, doc. L.Žuklio teigimu, labiausiai
nukenčia spygliuočių ir juodalksnių
sėjinukai, augantys šiltnamiuose. Epifitotijos gali kilti
birželyje ant antramečių ir rugpjūtyje ant
pirmamečių pasėlių. Pirmiausia ant
stelbiamų sėjinukų apatinių spyglių ir
lapų bei stiebelių atsiranda tamsiai pilkos spalvos purus
grybienos apnašas. Jį sudaro grybo micelis,
konidijakočiai ir į konidijos. Konidijakočiai
tiesūs, daugialąsčiai, jų ląstelės
ties pagrindu pilkšvai rudos, viršūnėje
bespalvės, šakotos, šakelių
viršūnės apkibusios konidijomis ir primena
kekę. Konidijos bespalvės, 7-21 x4,7-10,0 µm
dydžio, elipsiškos, vienaląstės.
Grybas Cladosporium
herbarum sukelia vadinamąją juodligę (kitaip
darjuodąjį pelėsį ar kladosporiozę). Liga
dažniausiai pažeidžia nustelbtus ir blogai
augančius sėjinukus. Dažnai grybas vystosi ant
negyvų augalų liekanų, nuo kurių
apsikrečia sveiki augalai. Pažeisti pušų
sėjinukai (spygliai ir pumpurai) patamsėja, vėliau
įgauna rudai violetinį atspalvį ir
nudžiūva. Spyglių spalva pradeda keistis nuo
viršūnės ir išplinta iki jų apatinės
dalies. Drėgnu oru nudžiūvę spygliai bei
pumpurai dengiami žalsvai juodomis apnašomis, kurias
sudaro konidijos ar jų puokštelės. Konidijos esti
12-28x6-7 µm dydžio, šviesiai rusvos arba rudos,
ovalios, elipsiškos arba cilindriškos
vienaląstės arba su 1-4 pertvarėlėmis, ties
kuriomis gali būti įsismaugusios. Jos sukibusios
šakotomis grandinėlėmis. Konidijakočiai
nešakoti, 25-225x3-6 µm dydžio, lygūs, tamsiai
rudi, daugialąsčiai, su netaisyklingomis
pertvarėlėmis.
Eglės
vienmečių-dvimečių sėjinukų
viršūnėlių nunykimą, primenantį
pelėsinio pobūdžio pažeidimus, sukelia grybas
Sirococcus conigenus [sin. Sirococcus strobilinus
Preuss, Ascochyta piniperda Lind., Diplodina
parasitica (Hart.) Prill. ir kt.). Buvusioje Tarybų
Sąjungoje, įskaitant ir šiuolaikines Baltijos
valstybes, tai kol kas mažiausiai ištirta eglės
vienmečių-dvimečių sėjinukų liga. Ant
pažeistų, faktiškai jau žuvusių eglės
sėjinukų spyglių bei ūglių grybo
piknidžiai pasirodo antroje vasaros pusėje, rudenį
arba tik kitų metų pavasarį. Jie netaisyklingai
apskritos formos, apie 100 µm skersmens. Iš
pradžių būna rudi, vėliau pajuoduoja. Konidijos
bespalvės, dviląstės, netaisyklingai
ištįsusios, 12-15x3 µm dydžio.
Šio pobūdžio
ligų pasitaiko beveik visų spygliuočių
medžių daigynuose. Lietuvoje šiuo metu
dažniausiai šia liga aptinkama sergant eglės
daigynus, ypač kai ne laiku ir per didelėmis
koncentracijomis naudojamos mineralinės trąšos ir
herbicidai. Pažeisti sėjinukai tampa optimaliausiu
pelėsinių grybų substratu. Tačiau kai kurie
iš jų, ypač Sirococcus genties grybai, gali
pažeisti ir gerai augančius bei besivystančius
sėjinukus. Pušies pasėliuose ši liga
mažiau išplitusi, nes įprasta tvarka taikomi
profilaktiniai purškimai nuo paprastosios spygliakritės
gerokai apnaikina ir pelėsinių grybų pradus.
Eglių sėjinukus iki šiol išaugindavome,
nenaudodami papildomų apsaugos priemonių. Dabar, atrodo,
teks tokiais pat profilaktiniais purškimais saugoti ne tik
pušų, bet eglių sėjinukus.
| |