2.3.1. NESUMEDĖJUSIŲ DAIGŲ BEI SĖJINUKŲ PUVINIAI IR IŠGULIMAS

       Nesumedėjusių daigų ir sėjinukų puvinius ir išgulimą sukelia Fusarium, Alternaria, Rhizoctonia, Cylindrocarpon, Pythium, Phytophtora ir kitų genčių grybai. Dauguma jų gyvena dirvožemyje ir minta įvairiomis augalų liekanomis. Susidarius palankioms sąlygoms, kartais masiškai pradeda parazituoti ant dar nesumedėjusių medžių bei krūmų daigų.

       Pirminė infekcija į dirvožemį gali būti įnešta ir su nešvariomis ar nedezinfekuotomis sėklomis. Gamybininkų statistinėse ataskaitose nesumedėjusių daigų šaknų bei pošaknio pažeidimai dažniausiai vadinami vienu pavadinimu - daigų išgulimu, arba fuzarioze. Taip yra dėl to, kad nesumedėjusių daigų puvinius ir taip vadinamą išgulimą gali sukelti tie patys grybai, ir visų jų pažeistų sėjinukų makroskopiniai požymiai esti labai panašūs ir, be laboratorinių tyrimų, beveik neatskiriami.

       Tipišku ligos atveju grybų pažeisti nesumedeję stiebeliai tampa pusiau permatomi, pavandenija, susiraukšlėja, o prie šaknies kaklelio (spygliuočių) bei žemiau epikotilio (lapuočių) susidaro įsmauga, daigai išvirsta. Šie ligos požymiai ypač būdingi Fusarium genties grybų pažeistiems pasėliams, todėl ši liga dažnai vadinama tiesiog išgulimu, arba fuzarioze. Tačiau yra ir kita, sunkiau pastebima ligos vystymosi fazė. Ji paprastai prasideda dar sėklų dygimo metu. Dažnai supūva pačios sėklos arba kątik iš sėklų prasikalę daigeliai, nespėję pasiekti net dirvos paviršiaus. Dalis daigelių supūva ir dirvos paviršiuje. Tokie nuostoliai kartais siekia iki 40 % pasėtų daigių sėklų skaičiaus. Jų gamybininkai paprastai nepastebi, o retų pasėlių priežastis aiškina prastu sėklų daigumu bei kitais veiksniais.

       Tipiški išgulimo požymiai paprastai pasirodo tik praėjus 2-3 savaitėms nuo sėklų sudygimo. Tačiau ir šioje ligos fazėje ne visi pažeisti daigai turi tipiškus išgulimo požymius. Būna daigų, kurių spygliai paruduoja ir nudžiūva, o nudžiūvę stiebeliai lieka stovėti. Liga plinta mažais židinėliais, kuriuose tuo pačiu metu gali būti ne tik išgulusių bei supuvusių, bet ir stovinčių daigų su nurudavusiais spygliais ir supuvusia šaknų žievele.

       Ši liga Lietuvoje dažniausiai išplinta pušų ir eglių pasėliuose. Todėl prieš sėją spygliuočių sėklas būtinai reikia beicuoti fundazolu arba benlatu, 1 kg sėklų sunaudojant 6 g atitinkamo preparato. Kai pasirodo ligos požymiai daigynuose jos židinius arba ištisus pasėlių plotus reikia laistyti 0,5 % kalio permanganato tirpalu (6-12 1/m²) arba kitų fungicidų suspensijomis (0,2-0,4 % benlatu; 0,25-0,3 % previkuru). Kalio permanganato tirpalu sėjinukus galima laistyti tik tuo atveju, jeigu jie nejaunesni kaip 7-10 dienų.