2.2.2. ĄŽUOLO GILIŲ PUVINIAI

       Sausasis puvinys (antraknozė)
       Sausojo puvinio sukėlėjas – Gloeosporium quercinum West. Pažeidžiamos žiemojančios gilės. Ant pažeistų sėklaskilčių pasirodo pilkai arba tamsiai rudos netaisyklingos formos dėmės. Jos labai skiriasi nuo sveikų audinių, laipsniškai didėja ir virsta žaizdomis. Pažeistose vietose koncentriniais ratais išauga geltonai rudos spalvos mažų pagalvėlių pavidalo grybienos veja. Tų pagalvėlių paviršiuje susidaro konidijų telkiniai, primenantys balsvus gleivėtus lašelius.
       Esant stipriam pažeidimui, sėklaskilčių paviršius tampa smulkiai grublėtas, visa gilė praranda taisyklingą formą ir pagaliau sudžiūsta.

       Baltasis puvinys
       Sukelia Phomopsis quercella (Sacc.) Died. Liga ypač smarkiai išplinta, kai žiemą sėklų sandėliuose būna didesnė drėgmė ir aukštesnė temperatūra. Ant pažeistų sėklaskilčių pirmiausia pasirodo pilkos dėmės. Jos laipsniškai plečiasi ir padengia visą sėklaskilčio paviršių. Pažeistose vietose išauga balta puri grybiena. Vėliau ji tankėja ir virsta balsvai geltona plėvele. Plėvelės turinyje susidaro daugybė 1-1,5 mm diametro tamsių piknidžių.
       Kai sporos subręsta, piknidės praplėšia gilių dengiamąjį audinį ir pasirodo smulkių konusinių kauburėlių pavidalu. Iš jų išsiveržia siūlo pavidalo sporos, dažnai padengtos lipniu oranžinės spalvos skysčiu. Tomis sporomis šis grybas taip pat išplinta ir ant džiūstančių apatinių ąžuolo šakų ir paspartina jų apmirimą.

       Gelsvasis puvinys
       Puvinio sukėlėjas – Stereum hirsutum (Willd.) Pers. Ant pažeistų sėklaskilčių pirmiausia pasirodo šviesiai gelsvos dėmės, padengtos puria šviesia grybiena. Jos išsiveržia į gilių paviršių pro dengiamųjų audinių plyšius. Po to sėklaskilčiai paruduoja, grybiena sutankėja, ir po dengiamuoju audiniu susiformuoja geltonos zomšą primenančios plėvelės. Jų vietoje išauga vienašonės kepurėlės vaisiakūniai (iki 1 mm storio ir iki 3-4 cm diametro). Vaisiakūnių paviršius plaukuotas, geltonai pilkos spalvos.
       Kepurėlės apatinėje dalyje išauga lygus, iš pradžių šviesiai gelsvas, vėliau lyg dūmais padengtas pilkas himenoforas. Tai tas pats grybas, kuris dažnai aptinkamas ant nudžiūvusių šakų bei stiebų kaip medienos balanos baltojo puvinio sukėlėjas.

       Juodasis puvinys
       Jį sukelia Cerotocystis roboris Georg. et Teod. ir C. valachicum G. et Teod. Apsikrečia sandėliuose žiemojančios gilės. Ant pažeistų sėklaskilčių pasirodo juodos dėmės, kurios laipsniškai padengia visą jų paviršių. Vėliau sėklaskilčiai suminkštėja, patamsėja, lengvai atsiskiria nuo dengiamojo audinio, kuris taip pat būna tamsus. Pažeistų gilių paviršiuje išauga nedidelės puokštelės konidij akočių (koremijų), o vėliau ir kriaušės pavidalo periteciai. Jie iš dalies būna įsiterpę į substratą ir paviršiuje matomi tik pro dengiamųjų audinių plyšius. Abu minėti grybai taip pat gali sukelti ir augančių ąžuolų vandens indų mikozinio pobūdžio ligas.

       Gilių citosporozė
       Gilių citosporozė – labai pavojinga liga, kurią sukelia grybas Cytospora intermedia Sacc. Apsikrečia sandėliuose žiemojančios gilės. Ant pažeistų sėklaskilčių susidaro tamsiai rudos vatą primenančios grybienos dėmės. Jos labai skiriasi nuo sveikų audinių. Grybiena, lėtai plisdama, padengia visą sėklaskilčių paviršių, vėliau sutankėja ir įgauna gelsvą arba rudą atspalvį. Paskui labai greitai išauga juodos stromos (iki 3-4 inm diametro) bei piknidės, kuriose būna bespalvių, oranžiniu skysčiu padengtų sporų (5-6x1,5 (µm dydžio). Jų kolonijų telkiniai gilių paviršiuje neretai pasirodo siūlų arba plonų vingiuotų juostelių pavidalu.