2.2.1. SĖKLŲ IR VAISIŲ PELĖSIAI

       Pilkasis pelėsis
       Sukėlėjas yra grybas Botrytis cinerea Pers. (aukšlių tarpsnyje – Sclerotinia fuckeliana (de Bary) Fuch.). Ant pažeistų sėklų atsiranda tamsiai pilkos apnašos, panašios į šviesiai pilkus miltus. Apnašų sudėtis: konidijakočiai ir konidijos. Konidijos šviesiai pilkšvos, kiaušiniškos, vienaląstės, 7-14x5-12 µm dydžio. Vėliau kartais susiformuoja juodi grūdelių pavidalo skleročiai. Manoma, kad jie gali susidaryti tik šiltoje drėgnoje aplinkoje. Palankiomis sąlygomis iš skleročių išauga konidijakočiai su konidijomis arba apoteciai su aukšliais ir aukšliasporėmis.
       Pilkąjį pelėsį taip pat gali sukelti grybas Cylindrocephalum stellatum (Harz.) Lindau. Jo pažeistų sėklų paviršių taip pat padengia pilka grybiena, tačiau išauga kitokios konidijos. Jos cilindriškos, bespalvės, susitelkusios į puokšteles konidijakočių viršūnėlėse.

       Juodasis pelėsis
       Juodąjį pelėsį dažniausiai dažniausiai sukelia Alternaria ir Cladosporium genčių grybai. Grybo Alternaria tenuis Nees ex Fr. Pažeistos sėklos pasidengia tamsios spalvos plėvele. Tai grybo hifai. Iš pradžių jie bespalviai, vėliau tamsiai pilkos ir net rudos spalvų. Konidijakočiai paprasti arba išsišakoję, kartais susitelkę į puokšteles. Konidijos įvairios formos su skersinėmis bei išilginėmis pertvarėlėmis. Tik pirmoji konidija išauga tiesiai ant konidijakočio. Visos kitos konidijos sudaro ištisą grandinėlę, išaugdamos viena iš kitos.
       Juodąjį pelėsį taip pat gali sukelti grybas Cladosporium herbarum Link. Jam taip pat būdingos išsišakojusių konidijų grandinėlės. Konidijos iš pradžių būna vienaląstės, vėliau su dviem ir daugiau pertvarėlių. Jos pailgos, kiaušiniškos arba cilindro formos. Konidijakočiai paprastai rudi arba tamsiai pilki, arčiau viršūnėlės kartais lengvai išsišakoję.
       Juodąjį pelėsį sėklų paviršiuje kartais sukelia grybas Aspergillus niger Tiegh. Jo pažeistų sėklų paviršiuje išauga smulkūs tamsios spalvos purios grybienos telkiniai. Grybo konidijakočiai viršutinėje dalyje turi apvalios formos galvutę, padengtą sterigmomis bei konidijomis. Subrendusios konidijos rutulio formos, rudos ir tamsiai rudos spalvų.

       Žaliasis pelėsis
       Sukelia Penicillium, Aspergillus ir Trichoderma genčių grybai. Kai šį pelėsį sukelia Trichoderma lignorum Harz. ir Aspergillus glaucus Link., pažeistų sėklų paviršiuje išauga nedidelės vejelės, kurios iš pradžių būna šviesiai pilkos, vėliau žaliai mėlynos arba geltonai žalios, o kartais dangiškos spalvos. Jos sudarytos iš grybo hifų, konidijakočių ir daugybės sporų telkinių.
       Ant sėklų, pažeistų Penicillium genties grybų, išauga ryškios rausvai rudos arba rausvos dėmės, kurios ilgainiui susilieja.

       Rausvasis pelėsis
       Šį pelėsį gali sukelti net trys palyginti skirtingi grybai: Trichothecium roseum Link., Fusarium oxysporum Fr. ir Monilia sitophila Sacc.
       Trichothecium roseum pažeistų sėklų paviršiuje išauga tamsiai rudos atsiknojusiais kraštais, šiek tiek įdubusios dėmės, padengtos puria rausvos arba oranžinės spalvos grybiena. Grybo hifai besidriekiantys, išsišakoję, septuoti. Konidijakočiai tiesūs, neišsišakoję, viršūnėje šiek tiek sustoreję. Konidijos kriaušiškos, dviląstės.
       Kai rausvąjį pelėsį sukelia grybas Fusarium oxysporum, pažeistų sėklų paviršiuje atsiranda smulkios dėmės, kurių paviršius būna padengtas puriomis rausvos spalvos pagalvėlėmis. Supuvę vidiniai sėklų audiniai taip pat įgauna rausvoką atspalvį.
       Rečiau rausvąjį pelėsį sukelia grybas Monilia sitophila. Jo pažeistų sėklų paviršiuje išauga ryškiai geltonos, oranžiškai rausvos arba oranžinės spalvos pagalvėlių pavidalo grybienos vejelės. Jos sudarytos iš išsišakojusių septuotų grybo hifų. Konidijos kiaušiniškos arba cilindrinės, susitelkusios į išsišakojusias grandinėles.

       Galvelinis pelėsis
       Galvelinį puvinį sukelia Rhizopus, Thamnidium ir Mucor genčių grybai. Jie intensyviai vystosi didesnės drėgmės sąlygomis. Pažeistų sėklų paviršiuje išauga voratinklio pavidalo pilka grybiena, o jos paviršiuje – gausybė tamsių sporangių, primenančių apvalias galvutes. Sporangijakočiai rudi, beveik juodi, dažnai išauga grupėmis. Sporos apvalios, kampuotai ovalios arba kiaušiniškos, tamsios arba šviesiai pilkos spalvos. Šių grybų įtaka sėklų daigumui nedidelė, tačiau sulėtina jų dygimo procesą.