2.1.3. MECHANINIŲ SUŽALOJIMŲ IR NUDEGINIMŲ CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS POVEIKIS AUGALAMS

       Dažniausai medžius mechaniškai sužaloja žmonės.Tai įvairūs užtašymai bei užkirtimai ir banaliausi beprasmiai užrašai ant medžių, padaryti poilsiautojų rekreacinės paskirties miškuose. Dar daugiau medžių sužalojama neatsargiai vykdant rinktinius kirtimus ir ištraukiant bei išvežant pagamintą medieną.

       Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos eglynuose, suformuotuose atvejiniais kirtimais, žaizdotų medžių skaičius vidutiniškai siekia 31,7 %, po 2-3 rinktinių kirtimų atvejų – 18,7 %. Sanitariniais kirtimais eglynuose pažeidžiama apie 6,4 % eglių (Dabkevičius ir kt., 2006). V. Padaigos duomenimis (1992), elniniai žvėrys vien tik valstybiniuose miškuose per paskutinius du dešimtmečius nulaupė eglių žievę 24,3 tūkst. ha medynų plote, o Lietuvos uosynų būklė tapo katastrofiška: 60 % augančių medžių žievė nulaupyta. Pastebėta, kad visur, kur yra nulaupytų eglių arba uosių, ne mažiau būna nulaupyti ir ąžuolai. Į mechaninius pažeidimus ir į žvėrių padarytas žaizdas ilgą laiką nebuvo kreipta didelio dėmesio. Dabar gausių tyrimų duomenimis įrodyta, kad dauguma medieną pūdančių grybų į augančius medžius dažniausiai prasiskverbia pro pažeistą žievę, t.y. pro atviras kamienų ir šaknų žaizdas. Čia jie sukelia centrinį medienos puvinį, kuris išplisdamas vertingiausioje stiebų dalyje sumažina medžių atsparumą vėjalaužai bei vėjavartai ir sugadina daug padarinės medienos.

       Miškų urėdijose padažnėjo atvejų, kai augalai, ypač daigynuose, nudeginami fungicidais, insekticidais ar herbicidais. Taip atsitinka, kai chemikalai purškiami bei dulkinami netinkamu laiku. Daugiausia nesėkmių pasitaiko ne laiku ir padidintomis dozėmis panaudojus herbicidus. Jų paveikti augalai lėčiau auga, prasčiau vystosi šaknų sistema, spygliuočių medžių krinta spygliai. Pušies ir eglės spygliai pradeda džiūti nuo viršūnėlių. Pradėję dygti daigeliai sunkiau išsilaisvina iš sėklos apvalkalų (sėklavalkčių). Veikiant triazinams, spyglių galai ir lapų bei gyslų pakraščiai įgauna chlorozėms būdingą atspalvį. Esant stipresnei koncentracijai, lapai ir spygliai žūva. 2,4-D grupės herbicidai sukelia įvairaus pobūdžio ūglių bei lapų netaisyklingumus. Be to, pušies sėjinukai lėčiau auga, jų spygliai būna trumpesni.

       Autotransporto ir pramonės bei energetikos įmonių aplinkoje augančius augalus neigiamai veikia oro tarša. Šių objektų išmetamų nuodingų medžiagų sudėtyje dažniausiai būna dideli kiekiai chloro, sieros dioksido, azoto ir magnio oksidų, taip pat fluoro bei jo junginių. Veikiant sieros dioksidui, pakinta pušies spyglių viršūnėlių spalva. Eglės spygliai tampa rusvai rudi. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda rausvai rudos dėmės. Pakinta normali spyglių bei lapų forma. Jie pradeda kristi. Jauni ūgliai nudžiūva.

       Fluoro ir jo junginių pažeistų lapų pakraščiuose pasirodo šviesiai geltonos spalvos siauros juostelės. Pažeistų spygliuočių medžių pirmiausia pabąla spyglių viršūnėlės, vėliaujos pradeda tamsėti, ir tamsi spalva apima visą spyglių paviršių. Fluoro junginiams mažiausiai atsparūs spygliuočiai, ypač neatsparios pušys.

       Chloro junginių pažeistiems augalų lapams pirmiausia būdinga tamsi su sidabriniu atspalviu spalva. Vėliau ta spalva išnyksta, jos vietoje atsiranda bespalvės dėmės, ir parausta lapų pakraščiai. Magnio oksidų pažeistų augalų pirmųjų metų spygliai tampa šviesiai arba geltonai žali, o antramečiai parausta, ruduoja ir žūva. Lapų tarpgysliuose pasirodo šviesiai žalios arba geltonai žalios dėmės.

       Azoto oksidų pažeistų augalų lapų viršutinės dalys ir pakraščiai įgauna rudai juodą spalvą. Spygliuočių medžių bei krūmų spyglių viršūnėlės parausta.

       Nepalankių meteorologinių veiksnių (kritulių kiekio bei formos, žaibo, oro temperatūros ir pan.), sukeliančių neinfekcines ligas, reguliuoti beveik neįmanoma. Beje, nepalankių dirvos sąlygų sukeliamų ligų galima išvengti įvairiomis agrotechninėmis priemonėmis. Svarbiausias jų tikslas – sudaryti optimalias sąlygas augalams augti. Ypač svarbu tręšiant mineralinėmis trąšomis bei naudojant kovos priemones nuo piktžolių, medžių ligų bei kenkėjų, nepažeisti nustatytų trąšų bei pesticidų naudojimo normų, laiko bei terminų. Veisiant želdinius, kuriems teks augti autotransporto ir pramonės bei energetinių objektų užterštomis oro sąlygomis, reikia parinkti užterštam orui atsparias medžių bei krūmų rūšis.