|
2.1.3. MECHANINIŲ SUŽALOJIMŲ IR NUDEGINIMŲ
CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS POVEIKIS AUGALAMS
Dažniausai medžius
mechaniškai sužaloja žmonės.Tai
įvairūs užtašymai bei užkirtimai ir
banaliausi beprasmiai užrašai ant medžių,
padaryti poilsiautojų rekreacinės paskirties
miškuose. Dar daugiau medžių sužalojama
neatsargiai vykdant rinktinius kirtimus ir ištraukiant bei
išvežant pagamintą medieną.
Tyrimais nustatyta, kad
Lietuvos eglynuose, suformuotuose atvejiniais kirtimais,
žaizdotų medžių skaičius vidutiniškai
siekia 31,7 %, po 2-3 rinktinių kirtimų atvejų
– 18,7 %. Sanitariniais kirtimais eglynuose
pažeidžiama apie 6,4 % eglių (Dabkevičius ir
kt., 2006). V. Padaigos duomenimis (1992), elniniai
žvėrys vien tik valstybiniuose miškuose per
paskutinius du dešimtmečius nulaupė eglių
žievę 24,3 tūkst. ha medynų plote, o Lietuvos
uosynų būklė tapo katastrofiška: 60 %
augančių medžių žievė nulaupyta.
Pastebėta, kad visur, kur yra nulaupytų eglių arba
uosių, ne mažiau būna nulaupyti ir
ąžuolai. Į mechaninius pažeidimus ir į
žvėrių padarytas žaizdas ilgą laiką
nebuvo kreipta didelio dėmesio. Dabar gausių tyrimų
duomenimis įrodyta, kad dauguma medieną
pūdančių grybų į augančius
medžius dažniausiai prasiskverbia pro pažeistą
žievę, t.y. pro atviras kamienų ir šaknų
žaizdas. Čia jie sukelia centrinį medienos
puvinį, kuris išplisdamas vertingiausioje stiebų
dalyje sumažina medžių atsparumą
vėjalaužai bei vėjavartai ir sugadina daug
padarinės medienos.
Miškų urėdijose
padažnėjo atvejų, kai augalai, ypač daigynuose,
nudeginami fungicidais, insekticidais ar herbicidais. Taip
atsitinka, kai chemikalai purškiami bei dulkinami netinkamu
laiku. Daugiausia nesėkmių pasitaiko ne laiku ir
padidintomis dozėmis panaudojus herbicidus. Jų paveikti
augalai lėčiau auga, prasčiau vystosi
šaknų sistema, spygliuočių medžių
krinta spygliai. Pušies ir eglės spygliai pradeda
džiūti nuo viršūnėlių.
Pradėję dygti daigeliai sunkiau išsilaisvina iš
sėklos apvalkalų (sėklavalkčių). Veikiant
triazinams, spyglių galai ir lapų bei gyslų
pakraščiai įgauna chlorozėms būdingą
atspalvį. Esant stipresnei koncentracijai, lapai ir spygliai
žūva. 2,4-D grupės herbicidai sukelia įvairaus
pobūdžio ūglių bei lapų netaisyklingumus.
Be to, pušies sėjinukai lėčiau auga, jų
spygliai būna trumpesni.
Autotransporto ir
pramonės bei energetikos įmonių aplinkoje
augančius augalus neigiamai veikia oro tarša.
Šių objektų išmetamų nuodingų
medžiagų sudėtyje dažniausiai būna dideli
kiekiai chloro, sieros dioksido, azoto ir magnio oksidų, taip
pat fluoro bei jo junginių. Veikiant sieros dioksidui, pakinta
pušies spyglių viršūnėlių spalva.
Eglės spygliai tampa rusvai rudi. Ant pažeistų
augalų lapų atsiranda rausvai rudos dėmės.
Pakinta normali spyglių bei lapų forma. Jie pradeda
kristi. Jauni ūgliai nudžiūva.
Fluoro ir jo junginių
pažeistų lapų pakraščiuose pasirodo
šviesiai geltonos spalvos siauros juostelės.
Pažeistų spygliuočių medžių
pirmiausia pabąla spyglių viršūnėlės,
vėliaujos pradeda tamsėti, ir tamsi spalva apima
visą spyglių paviršių. Fluoro junginiams
mažiausiai atsparūs spygliuočiai, ypač
neatsparios pušys.
Chloro junginių
pažeistiems augalų lapams pirmiausia būdinga tamsi
su sidabriniu atspalviu spalva. Vėliau ta spalva
išnyksta, jos vietoje atsiranda bespalvės
dėmės, ir parausta lapų pakraščiai. Magnio
oksidų pažeistų augalų pirmųjų
metų spygliai tampa šviesiai arba geltonai žali, o
antramečiai parausta, ruduoja ir žūva. Lapų
tarpgysliuose pasirodo šviesiai žalios arba geltonai
žalios dėmės.
Azoto oksidų
pažeistų augalų lapų viršutinės dalys
ir pakraščiai įgauna rudai juodą spalvą.
Spygliuočių medžių bei krūmų
spyglių viršūnėlės parausta.
Nepalankių
meteorologinių veiksnių (kritulių kiekio bei formos,
žaibo, oro temperatūros ir pan.), sukeliančių
neinfekcines ligas, reguliuoti beveik neįmanoma. Beje,
nepalankių dirvos sąlygų sukeliamų ligų
galima išvengti įvairiomis agrotechninėmis
priemonėmis. Svarbiausias jų tikslas – sudaryti
optimalias sąlygas augalams augti. Ypač svarbu
tręšiant mineralinėmis trąšomis bei
naudojant kovos priemones nuo piktžolių, medžių
ligų bei kenkėjų, nepažeisti nustatytų
trąšų bei pesticidų naudojimo normų, laiko
bei terminų. Veisiant želdinius, kuriems teks augti
autotransporto ir pramonės bei energetinių objektų
užterštomis oro sąlygomis, reikia parinkti
užterštam orui atsparias medžių bei
krūmų rūšis.
| |