2. MIŠKO LIGOS IR MEDIENOS APSAUGA

       Augalai, kaip ir visi kiti gyvi organizmai, taip pat gali sirgti. Augalų ligos – tai įvairūs vystymosi sutrikimai, dėl kurių augalai ar atskiros jų dalys nusilpsta ir gali žūti. Visos augalų ligos, atsižvelgiant į jų kilmę bei plitimo būdą, yra skirstomos į neparazitines (neužkrečiamas) ir parazitines (užkrečiamas).

       Neparazitines ligas sukelia nepalankios maitinimosi, drėgmės, temperatūros, šviesos sąlygos ir įvairaus pobūdžio mechaniniai pažeidimai. Augalams gali kenkti ir netinkama ūkinė veikla (kai augalai mechaniškai pažeidžiami, netinkamai naudojamos trąšos bei pesticidai, aplinka teršiama pramonės įmonių atliekomis).

       Parazitines augalų ligas sukelia bakterijos, laibagrybiai (aktinomicetai), grybai, virusai ir mikoplazmos. Daugiausia ligų sukelia parazitiniai grybai, mažiau – bakterijos, laibagrybiai, virusai ir mikoplazmos. Virusines ir mikoplazmines ligas sukelia labai mažos milimikronais matuojamos organinės medžiagos dalelytės - virusai ir mikoplazmos. Laibagrybiai - tai panašios į bakterijas ilgos nejudrios lazdelės, kurios užaugina vienaląstę labai ploną grybieną. Jų sukeltos ligos vadinamos augalų aktinomikozėmis.

       Bakterijos sukelia augalų ligas, vadinamas bakteriozėmis. Bakteriozes platina vėjas, vanduo, įvairūs gyvi organizmai – nematodai, vabzdžiai, graužikai ir žmonės. Infekcijos židiniai - ligoti augalai bei jų liekanos ir dirva.

       Miškams daugiausia žalos padaro įvairių grybų sukeltos ligos. Grybinių, kaip ir kitokių, ligų žala sumedėjusiems augalams pasireiškia keliais būdais. Sunkesniais atvejais augalai visai žūva. Dažniau pažeidžiami atskiri jų organai: šaknys, liemenys, šakos, lapai, žiedai ar vaisiai.
       Grybinės, kaip ir kitų veiksnių sukeltos, ligos yra klasifikuojamos pagal išorinius ligos simptomus; pagal ligos lokalizaciją; pagal ligos trukmę, pagal augalų amžių; pagal augalus maitintojus ar jų grupes ir pan. Tačiau dažniausiai įvairios klasifikacijos tarpusavyje yra derinamos, taikant iš karto keletą jų. Pavyzdžiui, klasifikuojant ligas pagal augalus maitintojus, dažnai kartu taikoma klasifikacija ir pagal pažeistus organus arba pagal augalo amžių. Tiktai klasifikacįja pagal ligų etiologiją, t.y. pagal jų kilimo priežastis dažniausiai naudojama viena, būtent:
       1) neparazitinės ligos, sukeliamos nepalankių augimo sąlygų;
       2) virusinės ligos, sukeliamos ultramikroskopinių kūnelių, kurių prigimtis dar nėra galutinai ištirta;
       3) parazitinės ligos, sukeliamos augalinės kilmės organizmų: grybų, laibagrybių, bakterijų ir aukštesniųjų žiedinių augalų.