|
2. MIŠKO LIGOS IR MEDIENOS APSAUGA
Augalai, kaip ir visi kiti
gyvi organizmai, taip pat gali sirgti. Augalų ligos –
tai įvairūs vystymosi sutrikimai, dėl kurių
augalai ar atskiros jų dalys nusilpsta ir gali žūti.
Visos augalų ligos, atsižvelgiant į jų
kilmę bei plitimo būdą, yra skirstomos į
neparazitines (neužkrečiamas) ir parazitines
(užkrečiamas).
Neparazitines ligas sukelia
nepalankios maitinimosi, drėgmės, temperatūros,
šviesos sąlygos ir įvairaus pobūdžio
mechaniniai pažeidimai. Augalams gali kenkti ir netinkama
ūkinė veikla (kai augalai mechaniškai
pažeidžiami, netinkamai naudojamos trąšos bei
pesticidai, aplinka teršiama pramonės įmonių
atliekomis).
Parazitines augalų ligas
sukelia bakterijos, laibagrybiai (aktinomicetai), grybai, virusai
ir mikoplazmos. Daugiausia ligų sukelia parazitiniai grybai,
mažiau – bakterijos, laibagrybiai, virusai ir
mikoplazmos. Virusines ir mikoplazmines ligas sukelia labai
mažos milimikronais matuojamos organinės medžiagos
dalelytės - virusai ir mikoplazmos. Laibagrybiai - tai
panašios į bakterijas ilgos nejudrios lazdelės,
kurios užaugina vienaląstę labai ploną
grybieną. Jų sukeltos ligos vadinamos augalų
aktinomikozėmis.
Bakterijos sukelia augalų
ligas, vadinamas bakteriozėmis. Bakteriozes platina
vėjas, vanduo, įvairūs gyvi organizmai –
nematodai, vabzdžiai, graužikai ir žmonės.
Infekcijos židiniai - ligoti augalai bei jų liekanos ir
dirva.
Miškams daugiausia
žalos padaro įvairių grybų sukeltos ligos.
Grybinių, kaip ir kitokių, ligų žala
sumedėjusiems augalams pasireiškia keliais būdais.
Sunkesniais atvejais augalai visai žūva. Dažniau
pažeidžiami atskiri jų organai: šaknys,
liemenys, šakos, lapai, žiedai ar vaisiai.
Grybinės, kaip ir
kitų veiksnių sukeltos, ligos yra klasifikuojamos pagal
išorinius ligos simptomus; pagal ligos lokalizaciją;
pagal ligos trukmę, pagal augalų amžių; pagal
augalus maitintojus ar jų grupes ir pan. Tačiau
dažniausiai įvairios klasifikacijos tarpusavyje yra
derinamos, taikant iš karto keletą jų.
Pavyzdžiui, klasifikuojant ligas pagal augalus maitintojus,
dažnai kartu taikoma klasifikacija ir pagal pažeistus
organus arba pagal augalo amžių. Tiktai
klasifikacįja pagal ligų etiologiją, t.y. pagal
jų kilimo priežastis dažniausiai naudojama viena,
būtent:
1) neparazitinės ligos,
sukeliamos nepalankių augimo sąlygų;
2) virusinės ligos,
sukeliamos ultramikroskopinių kūnelių, kurių
prigimtis dar nėra galutinai ištirta;
3) parazitinės ligos,
sukeliamos augalinės kilmės organizmų: grybų,
laibagrybių, bakterijų ir aukštesniųjų
žiedinių augalų.
| |