1.6.4. KOVOS SU LIEMENŲ KENKĖJAIS PRIEMONĖS

        Liemenų kenkėjai miškuose, ypač spygliuočių medynuose, yra nuolatinė sudėtinė šių ekosistemų dalis. Iš dalies jie yra naudingi, nes pagreitina medžių diferenciaciją, sudaro palankias sąlygas vyraujantiems individams išlikti, o nusilpusiems – išnykti. Tais atvejais, kai susidaro palankios sąlygos masiškai daugintis liemenų kenkėjams, būtina naudoti atitinkamas medynų apsaugos priemones.

       Pirmiausia medyne būtina nustatyti liemenų kenkėjų rūšinę sudėtį ir ūkiniu požiūriu žalingas rūšis bei jų paplitimą ir gausą, medžių apmirimo tipą, apmirimo priežastis ir numatyti ūkines priemones bei jų efektyvumą. 
       Negalima laukti, kol medyje apsigyvens vėliau skraidysiantys ir įsikursiantys kitose stiebo dalyse vabzdžiai, nes pirmieji įsikūrę gali išlėkti. Lietuvoje sanitariniai kirtimai taikytini dviem periodais: pirmasis – gegužės pabaigoje – birželio pradžioje pušynuose, siekiant išnaikinti didįjį ir mažąjį kirpikus, o eglynuose – gegužės pabaigoje – birželio pirmoje pusėje, siekiant išnaikinti pavasarinės grupės pirmos generacijos kenkėjus – labiausiai eglynams pavojingus žievėgraužius – tipografą, dublerį, graverį. 
       Būtina žinoti, kad esant viršūniniam medžio apmirimo tipui, nukirtus medį liks dar pakankamai žalias ir gyvybingas kelmas, o kelminiam apmirimo tipui – žalia laja.

       Antrasis sanitarinių kirtimų etapas – rudenį, žiemą ir anksti pavasarį. Tuomet siekiama išnaikinti vasarinės grupės kenkėjus, liekančius žiemoti medžiuose. Tai seserinės ir antrosios generacijos vabzdžiai bei tie, kurie turi vienerių ar dvejų metų generacijas. 
       Taikytini ir vabzdžiagaudžiai medžiai bei feromoninės gaudyklės, tačiau tai tik papildomos priemonės. Jos labiau tinka prognozėms sudaryti. Tam tikrą vabzdžių populiacijų dalį jos sumažina. Šuo atveju labai svarbus sanitarinio minimumo taisyklių laikymasis, entomofagų gausinimas, išsaugant kirtavietėse šakas.

       Būtina atsižvelgti ir į medynų sudėtį. Labiausiai nuo liemenų kenkėjų nukenčia gryni pušynai ir eglynai. Todėl kovos priemonės pirmiausia turi būti taikomos juose, o tik paskui mišriuose, be to, pirmiau mišriuose spygliuočių (pušis, eglė) ir pagaliau spygliuočių su lapuočiais medynuose. Kai naudojami vabzdžiagaudžiai medžiai bei feromoninės gaudyklės, būtina tuose plotuose ir tais pačiais metais iškirsti ir aplink esančius šviežiai užpultus medžius, laikantis anksčiau nurodyto kirtimo laiko.