|
1.6.4. KOVOS SU LIEMENŲ KENKĖJAIS PRIEMONĖS
Liemenų
kenkėjai miškuose, ypač spygliuočių
medynuose, yra nuolatinė sudėtinė šių
ekosistemų dalis. Iš dalies jie yra naudingi, nes
pagreitina medžių diferenciaciją, sudaro palankias
sąlygas vyraujantiems individams išlikti, o nusilpusiems
– išnykti. Tais atvejais, kai susidaro palankios
sąlygos masiškai daugintis liemenų kenkėjams,
būtina naudoti atitinkamas medynų apsaugos priemones.
Pirmiausia medyne būtina
nustatyti liemenų kenkėjų rūšinę
sudėtį ir ūkiniu požiūriu žalingas
rūšis bei jų paplitimą ir gausą,
medžių apmirimo tipą, apmirimo priežastis ir
numatyti ūkines priemones bei jų
efektyvumą.
Negalima laukti, kol medyje
apsigyvens vėliau skraidysiantys ir įsikursiantys kitose
stiebo dalyse vabzdžiai, nes pirmieji įsikūrę
gali išlėkti. Lietuvoje sanitariniai kirtimai taikytini
dviem periodais: pirmasis – gegužės pabaigoje
– birželio pradžioje pušynuose, siekiant
išnaikinti didįjį ir mažąjį kirpikus,
o eglynuose – gegužės pabaigoje –
birželio pirmoje pusėje, siekiant išnaikinti
pavasarinės grupės pirmos generacijos kenkėjus
– labiausiai eglynams pavojingus žievėgraužius
– tipografą, dublerį, graverį.
Būtina žinoti, kad
esant viršūniniam medžio apmirimo tipui, nukirtus
medį liks dar pakankamai žalias ir gyvybingas kelmas, o
kelminiam apmirimo tipui – žalia laja.
Antrasis sanitarinių
kirtimų etapas – rudenį, žiemą ir anksti
pavasarį. Tuomet siekiama išnaikinti vasarinės
grupės kenkėjus, liekančius žiemoti
medžiuose. Tai seserinės ir antrosios generacijos
vabzdžiai bei tie, kurie turi vienerių ar dvejų
metų generacijas.
Taikytini ir
vabzdžiagaudžiai medžiai bei feromoninės
gaudyklės, tačiau tai tik papildomos priemonės. Jos
labiau tinka prognozėms sudaryti. Tam tikrą
vabzdžių populiacijų dalį jos sumažina.
Šuo atveju labai svarbus sanitarinio minimumo taisyklių
laikymasis, entomofagų gausinimas, išsaugant
kirtavietėse šakas.
Būtina atsižvelgti
ir į medynų sudėtį. Labiausiai nuo liemenų
kenkėjų nukenčia gryni pušynai ir eglynai.
Todėl kovos priemonės pirmiausia turi būti taikomos
juose, o tik paskui mišriuose, be to, pirmiau mišriuose
spygliuočių (pušis, eglė) ir pagaliau
spygliuočių su lapuočiais medynuose. Kai naudojami
vabzdžiagaudžiai medžiai bei feromoninės
gaudyklės, būtina tuose plotuose ir tais pačiais
metais iškirsti ir aplink esančius šviežiai
užpultus medžius, laikantis anksčiau nurodyto
kirtimo laiko.
| |