|
1.5.1. APSAUGOS PRIEMONĖS NUO SPYGLIUS IR LAPUS
GRAUŽIANČIŲ KENKĖJŲ
Apie apsaugos
priemonių būtinumą ir jų naudojimo laiką
sprendžiama, remiantis rekognostinio ir detalaus
stebėjimo duomenimis. Kovos priemonės projektuojamos,
jeigu kenkėjų gausa staigiai didėja ir jeigu
mažiau nei 30 % populiacijos pažeista entomofagų ar
ligų. Tačiau reikia atsižvelgti ir į
būsimo nugraužimo laipsnį. Spygliuočių
medynuose naikinamosios priemonės reikalingos, jei gresia
netekti 30-50 % spyglių, o lapuočiuose – 100 % ir
tik jeigu kenkėjų dauginimosi koeficientas didelis.
Naikinamosios priemonės
negarantuoja visiško kenkėjų populiacijos
sunaikinimo. To ir neverta siekti. Net panaudojus efektyviausius
cheminius preparatus, išlieka net ir maža populiacijos
dalis, kuri gali būti naujo židinio pradžia.
Naujų židinių susidarymo galima išvengti tik
derinant cheminį arba mikrobiologinį metodus su
miškų ūkinėmis priemonėmis, sudarant
nepalankias sąlygas kenksmingų vabzdžių
vystymuisi. Tos priemonės numatomos iš anksto medyno
įveisimo, auginimo ir priežiūros metu.
Reikia stengtis įveisti
mišrius, įvairiaamžius, sudėtinius,
susivėrusius medynus. Jie atsparesni šviesą ir
šilumą mėgstančių vabzdžių
pažeidimams, harmoningai išnaudoja aplinkos veiksnius,
sukoncentruoja daugiausia naudingų organizmų ir
todėl yra pakankamai biologiškai atsparūs.
Medyną turėtų sudaryti: medžiai, kuriuos
mažiausiai pažeidžia labiausiai paplitę tame
geografiniame rajone spyglius ir lapus graužiantys
kenkėjai; medžiai, kuriuos pažeidžia labiausiai
paplitę kenkėjai, bet kurie vėluoja savo fenologiniu
vystymusi pavasarį (vėlyvoji ąžuolo forma ir
kt); medžiai, kurių dalimis besimaitinantiems kai kuriems
kenkėjams sutrinka medžiagų apykaita ir
sumažėja populiacijos gyvybingumas (pavyzdžiui,
neporiniam verpikui mintant liepos ar klevo lapais).
Neturtingose dirvose reikia
didinti medynų atsparumą, sėjant į tarpueilius
lubinus. Lubinas praturtina dirvą azotu, veikia spyglių
fiziologinius procesus, padidina sakų išsiskyrimą,
užtamsina dirvą, žydėjimo metu privilioja
entomofagus.
Medynų atsparumą
didina įveistas krūmų trakas, pridengiantis
paklotę, trukdantis drugių patelėms skraidyti ir
dėti kiaušinėlius. Be to, krūmai vilioja
paukščius ir naudingus vabzdžius.
Nedideliuose židiniuose
reikia taikyti visus biologinio metodo būdus: entomofagų
perkėlimą arealo viduje, vabzdžialesių
paukščių telkimą apie židinius
iškėlus inkilus.
Kai kenkėjų gausu,
nors židiniai nedideli, taikomi paprasčiausi kovos
būdai: kiaušinėlių dėčių
rinkimas, aptepimas, toksiniai žiedai, susikaupimo vietų
nupjaustymas, ar nukratymas, surinkimas ir sunaikinimas.
Nuo spyglius, lapus
graužiančių kenkėjų rekomenduojama
nemaža cheminių ir biologinių preparatų.
Insekticidų naudojimo
būdas priklauso nuo medyno charakteristikos ir
židinių plotų. Nedideliuose plotuose ar
neaukštus (iki 15 m) medynus galima apipurkšti
traktoriniais purkštuvais. Dideli (500 ha ir daugiau) plotai
purškiami iš lėktuvų ir
sraigtasparnių.
Insekticidai naudojami
nuo spyglius ir lapus graužiančių kenkėjų,
šiems esant I-II ūgio lervų ar vikšro
stadijų. Darbų pradžia turėtų sutapti su
jų išsiritimu iš kiaušinėlių.
Cheminius insekticidus galima naudoti kenkėjams esant
kitų fazių – suaugėlių (grambuolių,
straubliukų, lapgraužių) papildomo maitinimosi metu;
kiaušinėlių (aptepti dėtis).
Purškimo laikui nustatyti
vykdomi fenologiniai stebėjimai, skaičiuojama
vabzdžio vystymuisi reikalinga efektyvių
temperatūrų suma. Naudojant insekticidus, būtina
griežtai laikytis visų darbo su pesticidais saugos
reikalavimų.
| |