|
1.3. VABZDŽIAI – ŠAKNŲ KENKĖJAI
Šiai ekologinei
grupei priklauso dirvoje gyvenantys vabzdžiai, dar vadinami
geofilais. Tam tikrą gyvenimo dalį jie praleidžia
žemės paviršiuje, kur papildomai maitinasi.
Pagal šaknų
pažeidimo laipsnį kenkėjai suskirstyti į 2
pagrindines grupes:
-
skeletines šaknis pažeidžiantys ir tuo medelių
žūtį sukeliantys vabzdžiai (miškinis ir
paprastasis, o kartais ir vasarinis grambuoliai);
-
papildomas šaknis, šakniaplaukius ir tik retais
atvejais 2-ros eilės skeletines šaknis
pažeidžiantys vabzdžiai
(plokštėtaūsių šeimos rūšys,
sprakšiai ir juodvabaliai).
Paprastasis
grambuolys (Melolontha melolontha
L.)
Vabalas 22-30 mm
ilgio, šviesiai rudas, apaugęs pilkšvais
plaukeliais, geltonai rudais antsparniais, tamsesne
priešnugarėle, rusvomis kojomis (1.1 pav.). Pilvelio
šonuose baltos trikampės dėmės. Pilvelis
baigiasi laipsniškai plonėjančiu ir gale apvaliu
pigidijumi.
1.1
pav
. Grambuoliai:
1 – paprastasis grambuolys; 2 –jo pigidijus; 3 –
jo lerva; 4 – miškinio grambuolio pigidijus;
5 – paprastojo ir miškinio grambuolių lervos
analinis sternitas;
6 – vasarinio grambuolio lervos analinis
sternitas
(pagal ,,Miško apsaugos vadovas“, 2000)
Skraidyti pradeda
gegužės mėn. masiškai sulapojus beržui.
Papildomai minta medžių lapais. Patelė lytiškai
subręsta per 10-14 dienų. Kiaušinius deda
žemėje 10-30 cm gylyje, po 20-30 krūvelėmis
(iš viso 70). Lervų stadija trunka trejus metus. Jos
baltos, su krūtinės kojomis. Turi gerai
išsivysčiusią rudą galvą. Išauga iki
65 mm ilgio. Paskutinio segmento sternite yra dvi
išilginės beveik paralelės ritinio pavidalo
dygliukų eilės po 22-30 kiekvienoje. Lervoms augant,
kinta ūgis, nustatomas pagal galvos kapsulės plotį:
vienmetės – 2,2 mm (pirmas ūgis), dvimetės
– 4,2 mm (antras ūgis), trimetės – 7 mm
(trečias ūgis). Vasarą lervos būna
paviršiniuose dirvos sluoksniuose (10-30 cm), o
rugpjūčio-rugsejo mėn. leidžiasi į 70-120
cm gylį dirvoje ir ten žiemoja. Ketvirtais metais
birželio-liepos mėn. virsta lėliukėmis, o
vėliau vabalais. Šie dirvoje žiemoja, o
pavasarį skraido. Generacija ketverių metų. Vabalai
skraido kiekvienais metais, bet nevienodai gausiai.
Lietuvoje aptinkami
dažnai. Mėgsta buvusius dirvonus, dykvietes, atvirus
žemės ūkio plotus. Grambuolio masiniuose
židiniuose pasodinus sodmenis ir nekovojant su kenkėju,
jie labai retėja, todėl juos būtina iš naujo
persodinti. Želdiniams susivėrus, grambuolių
sumažėja, o vėliaujie ir visai išnyksta.
Grambuolių rezervaciniai židiniai būna
neželdomose miško aikštėse. Pavojingi
Pietrytinėje Lietuvos dalyje, kur reikia taikyti kovos
priemones.
Taikytina kompleksinių
kovos priemonių sistema, kurią naudojant būtina
žinoti grambuolio biologiją, turėti vabalų
skraidymo kalendorių ir naudoti minimalų insekticidų
kiekį, apdorojant prieš sodinimą daigų
šakneles tyrėje, paruoštoje iš humusingo
dirvožemio, vandens ir insekticido. Sodinti naudojant
insekticidus galima tik tada, kai dirvoje gausu pirmo ir antro
ūgio lervų. Iš insekticidų naudotini
piretroidai, tačiau juos reikėtų išbandyti ir
paruošti naudojimo technologiją.
Miškinis
grambuolys (Melolontha hippocastani
F.)
Vabalas juosvai
rudas, 20-29 mm ilgio, juodomis kojomis.
Priešnugarėlė ruda arba rusva. Antspamių
kraštas juodas. Pigidijus pamate susiaurėjęs, o
viršūnėje paplatėjęs (1.2 pav.).
Šonuose baltos dėmės.
1.2 pav
. Miškinis grambuolys: 1, 4 –
patelė; 2, 3 – patinas; 5 –
kiaušinėliai;
6-9 – vienerių, dvejų, trejų, ketverių
metų lervos; 10 – lėliukė
(pagal ,,Miško apsaugos vadovas“, 2000)
Skraido viena ar dviem
savaitėmis anksčiau už paprastąjį
grambuolį, kai karpotasis beržas pradeda lapoti. Tuo metu
patinėlių ir patelių santykis būna 1:7. Vabalai
papildomai maitinasi, bręsta jų kiaušinėliai.
Apie devintą parą patinėlių ir patelių
santykis tampa 1:2. Lervų vystymasis panašus į
paprastojo grambuolio. Skiriasi tik tuo, kad trečio ūgio
lervos būna pirmųjų ir antrųjų metų.
Generacija penkerių metų.
Masiniai židiniai
susidaro senose miško kirtavietėse, gaisravietėse,
kurių dirvožemių tipologinės grupės yra
Nb. Tuo tarpu Na, Lc, Nc dirvožemio tipologinėse
grupėse neaptinkamas. Masiniai židiniai Lietuvoje buvo
registruoti, tačiau miškinis grambuolys paplitęs tik
pietrytinėje šalies dalyje. Kadangi paprastojo ir
miškinio grambuolių židinių plotai
Pietrytinėje Lietuvos dalyje sutampa, tai ir jų keliamas
pavojus veisiamoms miško kultūroms didėja.
Abiejų rūšių grambuolių lervos yra
visiškai identiškos, ir skiriasi tik suaugėliai.
Taikomos tos pačios kovos priemonės kaip ir nuo
paprastojo grambuolio.
Vasarinis
grambuolys (Amphimallon solstitialis
L.)
Vabalas 15-18 mm ilgio,
rausvai geltonas, blizgantis, viršutinė kūno dalis
padengta gelsvais plaukeliais. Galva tamsiai ruda, pilvelio
apačia juoda. Pigidijus suapvalėjęs. Skraido
birželio mėn. ir liepos mėn. pradžioje saulei
nusileidus. Minta lapais. Patelė lytiškai subręsta
per 5-10 dienų. Kiaušinius deda į žole
apaugusią dirvą. Lervos užauga iki 45 mm ilgio. I
ūgio lervų galvos plotis 2,2 mm; II – 3,4 mm; III
– 5,2 mm. Lervos minta žolių ir
sumedėjusių augalų šaknelėmis. Generacija
trejų metų.
Kurklys (Gryllotalpa
gryllotalpa L.)
Tiesiasparnių
(Orthoptera) būrio, svirplinių
(Grylloidea) pobūrio vabzdys. Stambus, 30-50 mm
ilgio, pailgas, rudas, aksomiškas.
Priešnugarėlė didelė, kiaušinio pavidalo.
Antenos šeriškos. Viršutiniai spamai trumpi,
trikampiški, odiški, smarkiai gysloti. Užpakaliniai
sparnai plėviški, sudedami vėduokliškai. Cerkai
plaukuoti, ilgi, burnos organai graužiamieji, nukreipti į
priekį. Priekinės kojos rausiamosios, blauzdos
plačios, su aštriais danteliais.
Skraido gegužės
mėn. - birželio mėn. pradžioje. Dirvoje 10-20
cm gylyje spiraliniame take patelė padeda iki 600
kiaušinių, iš kurių išsirita į
suaugėlius panašios lervos, tik be sparnų. Vystosi
1-1,5 metų. Gyvena drėgnuose dirvožemiuose, arti
pelkių, didesnę dalį praleidžia dirvoje. Tai
naktinis vabzdys, paviršiniuose dirvos sluoksniuose darantis
takus, pažeidžiantis daugelį augalų.
Žemės paviršiuje matomi voleliai.
Pavojingas, naikinamas
vegetacijos periodu kasant griovelius, o rudenį –
duobes, pripildomas mėšlo ar augalinio komposto.
Taikytini jaukai, insekticidai.
Sprakšiai (Elateridae)
Vabalai vidutinio
dydžio, ištįsusio, siaurėjančio kūno.
Esti įvairių spalvų. Vabalų skiriamoji
ypatybė – apsiversti ant pilvo: garsiai spragteldamas
vabalas pašoka į orą, apsiverčia ir krenta ant
kojų. Skraido pavasarį ir vasarą.
Kiaušinėlius (100-1500) deda žemeje. Po 20-30
dienų išsirita lervos, kurios vystosi 3-4 metus. Lervos
gelsvos, balzganos, siauros, ilgos, cilindriškos arba
plokščios, paprastai kietos, padengtos chitinu. Kojos
trumpos. Galva plokščia su trumpais ūseliais. Lervos
panašios į varinės vielos gabaliukus. Minta
požeminėmis augalų dalimis, medžių ir
krūmų daigynuose – šaknelėmis.
Mėgsta sunkesnes, drėgnas, humusingas,
rūgščias (pH 4,7-5,5), susigulėjusias dirvas
arba žemės ūkio naudmenomis (daugiametėmis
žolėmis) apaugusius plotus.
Iš profilaktinių
priemonių minėtinos sėjomainos įtraukiant
juodą pūdymą, piktžolių naikinimas,
iš cheminių - jaukai.
| |