1.3. VABZDŽIAI – ŠAKNŲ KENKĖJAI

       Šiai ekologinei grupei priklauso dirvoje gyvenantys vabzdžiai, dar vadinami geofilais. Tam tikrą gyvenimo dalį jie praleidžia žemės paviršiuje, kur papildomai maitinasi.

       Pagal šaknų pažeidimo laipsnį kenkėjai suskirstyti į 2 pagrindines grupes:
        -      skeletines šaknis pažeidžiantys ir tuo medelių žūtį sukeliantys vabzdžiai (miškinis ir paprastasis, o kartais ir vasarinis grambuoliai);
        -      papildomas šaknis, šakniaplaukius ir tik retais atvejais 2-ros eilės skeletines šaknis pažeidžiantys vabzdžiai (plokštėtaūsių šeimos rūšys, sprakšiai ir juodvabaliai).

       Paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha L.)
      
Vabalas 22-30 mm ilgio, šviesiai rudas, apaugęs pilkšvais plaukeliais, geltonai rudais antsparniais, tamsesne priešnugarėle, rusvomis kojomis (1.1 pav.). Pilvelio šonuose baltos trikampės dėmės. Pilvelis baigiasi laipsniškai plonėjančiu ir gale apvaliu pigidijumi.

 

  1.1 pav . Grambuoliai:
1 – paprastasis grambuolys; 2 –jo pigidijus; 3 – jo lerva; 4 – miškinio grambuolio pigidijus;
5 – paprastojo ir miškinio grambuolių lervos analinis sternitas;
6 – vasarinio grambuolio lervos analinis sternitas 
(pagal ,,Miško apsaugos vadovas“, 2000)

       Skraidyti pradeda gegužės mėn. masiškai sulapojus beržui. Papildomai minta medžių lapais. Patelė lytiškai subręsta per 10-14 dienų. Kiaušinius deda žemėje 10-30 cm gylyje, po 20-30 krūvelėmis (iš viso 70). Lervų stadija trunka trejus metus. Jos baltos, su krūtinės kojomis. Turi gerai išsivysčiusią rudą galvą. Išauga iki 65 mm ilgio. Paskutinio segmento sternite yra dvi išilginės beveik paralelės ritinio pavidalo dygliukų eilės po 22-30 kiekvienoje. Lervoms augant, kinta ūgis, nustatomas pagal galvos kapsulės plotį: vienmetės – 2,2 mm (pirmas ūgis), dvimetės – 4,2 mm (antras ūgis), trimetės – 7 mm (trečias  ūgis). Vasarą lervos būna paviršiniuose dirvos sluoksniuose (10-30 cm), o rugpjūčio-rugsejo mėn. leidžiasi į 70-120 cm gylį dirvoje ir ten žiemoja. Ketvirtais metais birželio-liepos mėn. virsta lėliukėmis, o vėliau vabalais. Šie dirvoje žiemoja, o pavasarį skraido. Generacija ketverių metų. Vabalai skraido kiekvienais metais, bet nevienodai gausiai.
       Lietuvoje aptinkami dažnai. Mėgsta buvusius dirvonus, dykvietes, atvirus žemės ūkio plotus. Grambuolio masiniuose židiniuose pasodinus sodmenis ir nekovojant su kenkėju, jie labai retėja, todėl juos būtina iš naujo persodinti. Želdiniams susivėrus, grambuolių sumažėja, o vėliaujie ir visai išnyksta. Grambuolių rezervaciniai židiniai būna neželdomose miško aikštėse. Pavojingi Pietrytinėje Lietuvos dalyje, kur reikia taikyti kovos priemones.
       Taikytina kompleksinių kovos priemonių sistema, kurią naudojant būtina žinoti grambuolio biologiją, turėti vabalų skraidymo kalendorių ir naudoti minimalų insekticidų kiekį, apdorojant prieš sodinimą daigų šakneles tyrėje, paruoštoje iš humusingo dirvožemio, vandens ir insekticido. Sodinti naudojant insekticidus galima tik tada, kai dirvoje gausu pirmo ir antro ūgio lervų. Iš insekticidų naudotini piretroidai, tačiau juos reikėtų išbandyti ir paruošti naudojimo technologiją.

       Miškinis grambuolys (Melolontha hippocastani F.)
      
Vabalas juosvai rudas, 20-29 mm ilgio, juodomis kojomis. Priešnugarėlė ruda arba rusva. Antspamių kraštas juodas. Pigidijus pamate susiaurėjęs, o viršūnėje paplatėjęs (1.2 pav.). Šonuose baltos dėmės.

 

1.2 pav . Miškinis grambuolys: 1, 4 – patelė; 2, 3 – patinas; 5 – kiaušinėliai;
6-9 – vienerių, dvejų, trejų, ketverių metų lervos; 10 – lėliukė
(pagal ,,Miško apsaugos vadovas“, 2000)

       Skraido viena ar dviem savaitėmis anksčiau už paprastąjį grambuolį, kai karpotasis beržas pradeda lapoti. Tuo metu patinėlių ir patelių santykis būna 1:7. Vabalai papildomai maitinasi, bręsta jų kiaušinėliai. Apie devintą parą patinėlių ir patelių santykis tampa 1:2. Lervų vystymasis panašus į paprastojo grambuolio. Skiriasi tik tuo, kad trečio ūgio lervos būna pirmųjų ir antrųjų metų. Generacija penkerių metų.
       Masiniai židiniai susidaro senose miško kirtavietėse, gaisravietėse, kurių dirvožemių tipologinės grupės yra Nb. Tuo tarpu Na, Lc, Nc dirvožemio tipologinėse grupėse neaptinkamas. Masiniai židiniai Lietuvoje buvo registruoti, tačiau miškinis grambuolys paplitęs tik pietrytinėje šalies dalyje. Kadangi paprastojo ir miškinio grambuolių židinių plotai Pietrytinėje Lietuvos dalyje sutampa, tai ir jų keliamas pavojus veisiamoms miško kultūroms didėja. Abiejų rūšių grambuolių lervos yra visiškai identiškos, ir skiriasi tik suaugėliai. Taikomos tos pačios kovos priemonės kaip ir nuo paprastojo grambuolio.

       Vasarinis grambuolys (Amphimallon solstitialis L.)
       Vabalas 15-18 mm ilgio, rausvai geltonas, blizgantis, viršutinė kūno dalis padengta gelsvais plaukeliais. Galva tamsiai ruda, pilvelio apačia juoda. Pigidijus suapvalėjęs. Skraido birželio mėn. ir liepos mėn. pradžioje saulei nusileidus. Minta lapais. Patelė lytiškai subręsta per 5-10 dienų. Kiaušinius deda į žole apaugusią dirvą. Lervos užauga iki 45 mm ilgio. I ūgio lervų galvos plotis 2,2 mm; II – 3,4 mm; III – 5,2 mm. Lervos minta žolių ir sumedėjusių augalų šaknelėmis. Generacija trejų metų.

        Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa L.)
      
Tiesiasparnių (Orthoptera) būrio, svirplinių (Grylloidea) pobūrio vabzdys. Stambus, 30-50 mm ilgio, pailgas, rudas, aksomiškas. Priešnugarėlė didelė, kiaušinio pavidalo. Antenos šeriškos. Viršutiniai spamai trumpi, trikampiški, odiški, smarkiai gysloti. Užpakaliniai sparnai plėviški, sudedami vėduokliškai. Cerkai plaukuoti, ilgi, burnos organai graužiamieji, nukreipti į priekį. Priekinės kojos rausiamosios, blauzdos plačios, su aštriais danteliais.
       Skraido gegužės mėn. - birželio mėn. pradžioje. Dirvoje 10-20 cm gylyje spiraliniame take patelė padeda iki 600 kiaušinių, iš kurių išsirita į suaugėlius panašios lervos, tik be sparnų. Vystosi 1-1,5 metų. Gyvena drėgnuose dirvožemiuose, arti pelkių, didesnę dalį praleidžia dirvoje. Tai naktinis vabzdys, paviršiniuose dirvos sluoksniuose darantis takus, pažeidžiantis daugelį augalų. Žemės paviršiuje matomi voleliai.
       Pavojingas, naikinamas vegetacijos periodu kasant griovelius, o rudenį – duobes, pripildomas mėšlo ar augalinio komposto. Taikytini jaukai, insekticidai.

        Sprakšiai (Elateridae)
      
Vabalai vidutinio dydžio, ištįsusio, siaurėjančio kūno. Esti įvairių spalvų. Vabalų skiriamoji ypatybė – apsiversti ant pilvo: garsiai spragteldamas vabalas pašoka į orą, apsiverčia ir krenta ant kojų. Skraido pavasarį ir vasarą. Kiaušinėlius (100-1500) deda žemeje. Po 20-30 dienų išsirita lervos, kurios vystosi 3-4 metus. Lervos gelsvos, balzganos, siauros, ilgos, cilindriškos arba plokščios, paprastai kietos, padengtos chitinu. Kojos trumpos. Galva plokščia su trumpais ūseliais. Lervos panašios į varinės vielos gabaliukus. Minta požeminėmis augalų dalimis, medžių ir krūmų daigynuose – šaknelėmis. Mėgsta sunkesnes, drėgnas, humusingas, rūgščias (pH 4,7-5,5), susigulėjusias dirvas arba žemės ūkio naudmenomis (daugiametėmis žolėmis) apaugusius plotus.
       Iš profilaktinių priemonių minėtinos sėjomainos įtraukiant juodą pūdymą, piktžolių naikinimas, iš cheminių - jaukai.